Laba laba.
Matai, aš turiu baisulingai blogą įprotį- neužbaigti iki galo darbų.Tai nuspręsdama šiais metais dovanoti savo gamybos, ar kaip čia pasakius, daiktą, rizikuoju. Na, bet turiu tai padaryti. Jau niekur nedingsiu. Va va, šitas irgi baisina. Jeigu pačiai nepatiks, tai kaip kitam dovanot???
Mezgimas. Čia dar baisiau nei sekta
Senokai jau Pintereste blūdijau, o youtubas jo, migdo nerealiai
Iŗ aš. Tik pas mane ne įprotis,o charakterio bruožas. Per dieną galiu pradėti tris skirtingus darbus. Pabaigti- vajei. Va ir palto šiandien nemegzti randu naują priežastį, ir taip kasdien. Net nejuokinga.
O kas čia sakė pačioj pradžioj, kad tikrai nieko negamins? 
Man labai retai patinka tai, ką padarau. Kad ir paskutinē dovana, padariau sąsiuvinuką su siuvinėtu keksu, mintis buvo kad receptus galēs mergaitė rašytis. O ji kad apsidžiaugē, sako- bus mano dienoraštis. Sakau, tai kad su keksu viršelis. Sako- tai kas man tikrai nelabai patiko, o kad ji gavusi džiaugėsi, tai tikrai mačiau. Man suskydo viskas, tai antro sąsiuvinuko su katinu vos jos sesei neatidaviau bet atsilaikiau, kuo dabar patenkinta.
Tik nepradēk siuvinėti, o prapulsi. Nėr ko lyginti su mezgimu ar nėrimu
Pinterest'as- taip, kablys, ypač siuvinėjimo schemutės tenais. Vakarais dažnai įsijungiu Galkiną su vaikais- tikrai nemigdo ir nuotaiką pakelia, sėdžiu išsišiepusi ir kikendama.
Kas pietums? Kugelis, sparneliai, rūgštynių sriuba, roksai, dar balta mišrainē studento savaitēs davinys. Dar gerai, kad šįsyk šaldymui virtinukų/cepelinų nereiks lipdyti. Tai va.
