Apie ūkį ir bites

Laba, o kaip šlapdriba teškia, žiūrint pro langą tikra žiema

Artėja dovanėlių startas, gatavos pasiruošusios jau ar dar liko koks 14 proc.?

Sprendžiant iš fizionomijos, Lylios katinas nuo plėšikų gaujos nuklydęs. Vienišas ir išsigandęs su tuo žemėlapiu. Siuvinėk tu jam kokį draugą ar draugę šalia.

Nu baikit mano katuką lazdavoti, vienai blusius, kitoms žemėlapiai ir kebabai  ten susuktas magistro diplomas ant ožkos odos, dukrelė pagaliau atvargo- va, pasigyriau. Kadangi universitetas senas su giliom tradicijom, tai tie pergamentiniai diplomai ir liko iki šių dienų. Iš tikrųjų, radau tą katiną senokai ir turėjau minty, kad bus nors toks kuklus sveikinimas. O ir šiaip man tikrai smagu tik labai gaila, kad negalėjau nuskristi ir pati pavaikščioti po tą universitetą, kol ji ten mokėsi. Bet ką padarysi, buvo kaip buvo. 

Nu va, kol cia gyriausi ir žiema pasibaigė  ​ 

Jungiuosi aš su kava, gal sūrelių kam? Ex, nu tikrai kaźkaip susideda krūvon viskas. Dar nesibaigė tie metai, bet ir posunkiai morališkai buvo. Šiaip tai būtų nieko, kai pagalvoji, viskam savo laikas, bet. Kartais būna taip, kad paskui norisi viską ištrinti ir atsukti juostą atgal. Tai va, apsiseilėjau, persiprašau.

pas mus saulė blizgina, va

o, super sveikinimai
Maniškis tai burba kiekvieną dieną - kurių galų aš čia vargstu, džiaugčiausi sau ramiai gvenimu, tai ne, reikėjo čia man to magistro.. Pakeitė darbą, tai daba susidėjo ir stresas naujoj darbo vietoj, ir magistrinis su egzais


vakar pas anytą buvau. Užeinu į kambarį - nuo židinio keturios katiniškos galvos pakyla taip juokingai atrodė motera net mane perspjauna su katinais. Jai visų gaila, pati turbūt nežino, kiek turi.

Ateis ir pas jus  

Ačiü. Mano bernas toks. Jei egzaminą išlaiko 5-iems ir vidurkis pakankamas, nesuka galvos, sako nu ir kas butu kitaip, jei gaučiau 9? Dukra įsidarbino kur ir norējo. Tik juokinga, kad metus-du bus kaip ir mokine. Nes atsakingas darbas, nauju neprileidžia prie reikalų. Sēdi per dienas ir žiūri mokomuosius video. Šiaip tai kažkada pasakojo apie tai, kaip aptiko kodo klaidą. Nu patikėk, plaukai pasišiaušia klausant, kai supranti, ant kiek visas mūsų gyvenimas priklauso nuo kompų. Ir kiek patys kompiuteristai nevaldo situacijos. Sako, dirba 10m., o dažnai sukišę nosis guglina, kas ir kaip. Čia tai tik finansai, bet tas pats sveikatos apsaugoj, kariniai reikalai, elektrinės ir tt. Ne be reikalo sako, kad kažkada sistema susinaikins pati save.

Kaimynė šunis labai myli. Anąsyk einant keliu aplojo 6 ar 7, nors kita kaimynē sakė, kad turi 12, beveik visos kalės ir jau išsipūtusios, siaubas. Ta šunų šeimininkė pardavinėja mieste iš mašinos kiaušinius, sviestą, sūrius. Nu ir atvažiavo pas ją į namus žmogus nusipirkti tų sūrių, nes mieste pirkti patiko. O tas žmogus mano mokytojas buvęs, jo žmona irgi, bet tokia tvarkinga būdavo, nu tokia smulkmeniška iš gerosios pusēs, išskirtinė mokytoja, ta prasme. Ta kita kaimynė buvo nuėjusi pas tą pardavėją tuo metu, sako, įeina M. sūrių pirkti, o ten šunų pilna troba. Nu pypt, įsivaizduoju jo reakciją paskui juokėmės, sakau, tas garantuotai daugiau nepirks  

ant palangės pas mane tik kaktusai, tai kažin ar arbatai tiktų..

Noriu noriu, bet kad tu ne tuos sūrelius valgai. Reikia Nykštuko sūrelių. Geltonu popieriuku.

Lylia, ne laikas dar tam, aplamai galėjo ir nebūti, bet niekas neklausia, atėjo, atsigrūdo brudas ir neišprašysi. Bet taip yra. Gerai kad ne kiekvienam.

Varyk tekilą

Ai, tų neperku, nebent gera akcija būna vilkyškių su dž.slyvom, su mėlynėm ir vyšniom pas mane nr.1  

Mano atveju gal lengviau, nes tikrai toliau jau nelabai buvo kur.  Net mano numylėta šunė po erkės atkrito ir teko numarinti, ką savom rankom ir padariau. Va tą epizodą tai tikrai norėčiau ištrinti. Ir jei galėčiau tą patį šuniuką auginčiau dar dar ir dar kartą. Gaila iki šiol. Nors vargšė pati jau iš büdos neišlįsdavo paskutiniu laiku, po savim darė. Nu bet gal dabar laksto po amžinus medžioklės plotus sau patenkinta  

Viskas, gana dejuoti. Eisiu eglutę auginti, šakos seniai guli parneštos.