Sveikos gyvos, seniai buvau prisijungusi.

Laikas dabar toks jau priešventinis, namie sėdžiu, nuotoliniu dirbu.

Prabėgo mano pats depresyvas laikas-lapkritis, dabar tuoj Kalėdos, nuo Kalėdų ir pavasaris ne už kalnų

Liūdniausia, kad šiais metais šventes švęsim Vilniuje, į sodybą nevažiuosime, man pusė švenčių nublanksta

Bet ką darysi, geriau sveika mama ir uošviai, nei laidotuvės su dešimčia žmonių
Šį rudenį įsigijau namų tvarkytoją

Pavadinau Maryte

Kadangi neišvykome į užsienius pailsėti, tai spjoviau ir pinigus skyriau siurbliui robotui. Pirkom brangesnį, su plovimo funkcija. Viskas, dabar jau tik lašinius auginu konkrečiai, Marytė sutvarko visus pašalius, net palovius, kur ir aš nepalįsdavau per eilę metų

Tvarkymas tapo malonumas, o ką-tik mygtuką paspaudei ir eik švilpaudamas

Laksto Marytė po kambarius, pyksta, susipainiojusi tarp kėdžių kojų, bamba sau panosėje angliškai, kad čia visur kėdžių pristatėm, jai nėra galimybės švariai išvalyti. Išvalė kambarius, man pranešė angliškai-sako, einu į vietą, šnerškit toliau

Ale būna, kai Marytei galva susisuka ir ima daužytis į sieną, tarsi užsukta, tarsi akla, nebemato savo "akimi", pyksta, kad per naktį čia kažkas sienas pastatė, tada sūnus ir sako: na, mama, dar tikrai robotų sukilimo bijoti nereikia.