Įkraunama...
Įkraunama...

Sielos kertelė

QUOTE(Spanguoliukė- @ 2017 03 23, 12:25)
<p>Nereikia i mane jus, juk cia forumas.. Man labai patinka moksline veikla, rasau straipsnius, darbus universitetui.. Tik darbe kreivai ziuri, stengiuos nepasakoti. Neva, kam tau reikia, juk dirbi visai kitoj srity. Bet va mokyti negaleciau.</p>

Ok, galima tu smile.gif
O gal darbe teisūs? Kam jums perdaug užsikrauti smegenis? Juk ir taip dirbate. Jei dėstytojauti nesiruošiat, išties, kam doktorantūra? Šiaip sau, dėl savęs? Juk dėl savęs galima paprasčiau, domėtis kažkuo, kai išties gali, kai nepervargsti.

chichi, žiūriu vistiek 'jūs' prirašiau biggrin.gif įprotis smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Monteverte: 23 kovo 2017 - 12:59

Jo jie teisus, kaip ir tevai mano. Ir todel man nuo visu norisi pabegt. Gerai, kad tevai uzsieny gyvena. Neprisimenu, kada juos maciau.

Atsakyti
QUOTE(Spanguoliukė- @ 2017 03 24, 22:01)
Gerai, kad tevai uzsieny gyvena. Neprisimenu, kada juos maciau.</p>

O čia negerai. Na nebent santykiai labai bjaurūs, nekenčiate vieni kitų, tada gerai. Antraip, tai reikėtų pasimatyti gyvai, pasikalbėti, apsikabinti, gal tada ir gyvenimas jums labiau susibalansuotų?
Atsakyti

Nera kad nekenciu. Bet jie liko kitam pasauly tarsi. As is jo pabegau. O kaip dabartine politine situacija klostosi, gali but kad ir niekad nebesusitiksim. Liudna kazkiek. Bet turiu saugoti tai, ka turiu cia..

Atsakyti

Jauciuosi asociali. Nesuprantu. Nemoku bendrauti su zmonemis. Atstumiu juos. Tiesiogiai ir netiesiogiai. Mane zmones erzina. Man ju gaila. Manau, kad jie kvaili. Kartais noriu, kad ju nebutu. Kartais man labai ju reikia. Bet trumpam. Viskas, ka jie daro, pykdo. Nervina ju elgesys, skleidziami garsai, ju isvaizda ir mastymas. Apskritai jie bjaurus. Net tyriausi graziausi mieliausi. Kazka daro, kas atstumia. Nezinau, kodel taip yra. As pati turbut tokia. Labai greit susinervinu. Atrodo, kad greitai perprantu kitus ir zinau, kokie jie. Ir man jie visiskai neidomus. Neturiu ka jiems pasakyti ar paklausti. Ir as ne kitokia. Kaip tada bendrauti. Ar visai nebendrauti. Matau, kokie ju tevai, vaikai. Uzuodziu juos. Matau pukus ant rubu. Purva ant batu. Nagus. Plaukus. Mane tai atstumia. Bet ir idomu. Kiekvienas savaip idomus. Ir noriu, kad jie paliktu mane ramybeje. Kad nebutu nieko aplink. Nesuprantu ju bendravimo manieru. Ka jie vaidina. Kas isivaizduoja esantys. Ar jie tikrai tokie kvaili ir nemato kaip tai kvaila. Kaip visi kvailai elgiasi ir nusisneka. As ne kitaip.

Man panasu,kad jus turite autizmo spektro sutrikima.Lengva. Tai negydoma, bet  jus visa gyvenima jausotes tiesiog kitaip nei visi zmones...

Atsakyti

Man visa gyvenima nuo vaikystes buvo sunku su zmonem bendrauti. Jei su kuo tapdavau artimesne, tas zmogus imdavo erzinti, pradedavau elgtis nemaloniai, atstumdavau. Po kazkiek laiko gyvenimas dave per spranda uz toki elgesi ir pasidariau pernelyg empatiska, arba gal tik as taip vadinu. Realiai man gaila zmoniu, bet nenoriu jiems padeti. Suprantu atrodo lb gerai ju problemas ir skaudulius, bet jei jie dingtu is mano gyvenimo, nepasigesciau. Ir nepasigendu. Isimtis galioja tik vyrui. Vaikams ne.

Atsakyti
QUOTE(Spanguoliukė- @ 2017 03 25, 13:13)
<p>Man visa gyvenima nuo vaikystes buvo sunku su zmonem bendrauti. Jei su kuo tapdavau artimesne, tas zmogus imdavo erzinti, pradedavau elgtis nemaloniai, atstumdavau. Po kazkiek laiko gyvenimas dave per spranda uz toki elgesi ir pasidariau pernelyg empatiska, arba gal tik as taip vadinu. Realiai man gaila zmoniu, bet nenoriu jiems padeti. Suprantu atrodo lb gerai ju problemas ir skaudulius, bet jei jie dingtu is mano gyvenimo, nepasigesciau. Ir nepasigendu. Isimtis galioja tik vyrui. Vaikams ne.</p>


Randu kazkokiu panasumu savo savijautoje. Ir MB kazka tokio turi. Tai ir gyvenam vieni ir nieko nepasigendam...

Yra net tokia tauta - norvegai... tai apie juos pasakoja istorijas, kad jie gyvena vienisi trobelese... kartais is ju islenda ir jei pamato ant gretimo kalno kita norvega, tai labai susinervuoja, vienas kita piktai apsaukia ir grizta atgal i trobele. Nezinau, kiek tai tiesa, bet skandinavai sake linke draugu neturet arba turet ju labai mazai nuo vaikystes ar jei taip iseina.

Masciau kodel taip yra... pastebejau, kad man draugai nieko idomaus negali pasiulyti, o kitiems kazka siulyti ar but istisai isnaudojamiems - nesinori. Reiktu kazkokios lygybes o zmones su amziumi vis skirtingesni ir aplamai dabar galima gyventi labai skirtinga gyvenimo buda. Pradejo skirtis ir pajamos ir laisvalaikis...
Sovietu Sajungoje visi buvo kur kas labiau lygus...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo IDOMUCIA: 25 kovo 2017 - 18:54

Bet jei nereikia zmoniu, kodel neramu bunant vienai. Tada atrodo tik uzmerkciau akis ir numirciau, nes tylu, nieko aplink nera, ramu. Juk negali pats vienas linksmintis, kelti triuksmo. Jei tylu, taves irgi turi nebuti, negali drumsti tos ramybes.

Atsakyti
QUOTE(Spanguoliukė- @ 2017 03 25, 21:19)
<p>Bet jei nereikia zmoniu, kodel neramu bunant vienai. Tada atrodo tik uzmerkciau akis ir numirciau, nes tylu, nieko aplink nera, ramu. Juk negali pats vienas linksmintis, kelti triuksmo. Jei tylu, taves irgi turi nebuti, negali drumsti tos ramybes.</p>

Depresija jums.
Atsakyti
QUOTE(Monteverte @ 2017 03 25, 23:06)
Depresija jums.

Pradzioj rasiau, kad reiktu i psichiatra kreiptis ( tikrai geranoriskai, be pasaipu).
Nei vienas beprotis nepripazista, kad jam su galva/ mintim netvarka. Jiems atrodo, kad jie " aukstesni" savo sapalionese uz eilinius zmones.
Autore galvoja kad ji" protingesne uz kitus", sukure feikine tema, paraso nesamones ir kaifuoja pritarianciais.
Tiesiog demesio stoka, noras " but ne tokiai kaip visi", mastysena, kad ji " aukstesne uz visus mirtinguosius"...
Arba demesio maza, arba tikrai kokia autizmo forma ar depresija. Bet kad pagalbos reikia - tai tikrai.
Atsakyti

Cambala teisi.

Atsakyti

Pagalvojau, kad ne taip parasiau. Cambala apie mane parase treciu asmeniu, tai reiskia tai ne man skirta zinute. Bet tada paziurejau, kad ir as taip pat rasau, apie kitu dalyviu zinutes. Idomu, kodel taip ir ar tai nieko nereiskia. Nes realiai zmogus perskaitys, ka apie ji rasai. Ir dazniausia atsakys. Bet kreipiamasi tai ne i ji. Pvz Idomucia daznai raso pirmu asmeniu. Tas lb logiska, nes dalinamasi savo patirtim. As taip pat daznai taip rasau. Gal ir gyvenime per daug apie save koncentruojuos. Bet viesai tikrai niekas nekalba treciu asmeniu, kai kalba skirta jam.

Bet kiek diagnoziu cia isgirdau. Ir ka as zinau, gal ir tiesa, cia kaip kas interpretuos ir ka pati papasakosiu. Bet is esmes, kol niekur nesikreipiu, esu oficialiai normali.

Ir kuris zmogus mano, kad jis yra kaip visi ir normalus? Kad nesiskiria, kad kartais nepastebi dalyku, kuriu kiti nemato, nesupranta? As tai manau, kad dauguma taip apie save galetu pasakyti, net jei tiesiai sviesiai to negalvoja. As irgi taip nemastau, bet kai taip Cambala parase, galvoju, o cia tiesa. Bet ji tiktu bet kuriam zmogui. Cia kaip horoskopai.

Atsakyti