Štai iš tokių pastatų, kurių pirmieji aukštai be langų, o įėjimas į juos kažkur toli už kampo, liaudžiai būdavo skelbiami įvairiausi vyriausybės nutarimai ir potvarkiai. Mat gyventojai čia dėl nepatinkančių įstatymų yra linkę imti tuoj pat maištauti čia pat gulinčiais akmenimis apmėtydami langus ir duris, o taip pat nevengiantys įsilaužti į vidų ir ten fizine išraiška išsakyti savo nuomonę, todėl saugumo sumetimais buvo naudojamasi tokiais statiniais, į kuriuos sunkiau patekti.
Čia kažkokio kalvio dirbtuvės:
Po poros valandų pasivaikščiojimo atsisveikinam su gidu.
Tiesa, noriu pastebėti, kad tokios ekskursijos ten vyksta nemokamai. Padėjoti pinigine išraiška gidui, aišku, galima (ką mes ir padarom), tačiau tai nėra privaloma. Jokių bilietėlių, jokių kreivų žvilgsnių.
Keliaujam į viešbutį. Trumpai atsikvėpsim ir visa grupe keliausim vakarieniauti.
O, kokia gražuolė vidury šaligatvio voliojasi 
Tą vakarą fotoaparatą palieku viešbuty. Patingėjau tąsytis. Valgėm bais skanias picas, stebėjom sambos pasirodymus tiesiog vidury gatvės, desertui buvo kalnas ledų ir daaaaaug kokteilių. Paskui išsiskirstėm kas sau po siauras gatveles, landžiojom į visas parduotuves iš eilės ieškodami kalėdinių dovanų tiem, kieno vrdą išsitraukėm iš kepurės.
Pora labai prastų telefonu darytų nuotraukų (ne mano), tačiau nors kažkiek galima įsivaizduoti, kaip vyksta sambos šokiai gatvėj:
Va, net šioks toks video - atsiprašau už kokybę 
VII-oji diena. Paraty.
Išaušta giedra ir saulėta diena. Keliamės anksti, pusryčiaujam viešbuty ir keliaujam tinginiauti į laukinį paplūdimį. Einam pėsčiomis į vietinę autobusų stotį, ten sėdam į priemiestinį autobusą ir dardam gerą valandą vingiuotais keliukais. Atvažiavę į vietą išlipam, ten persėdam į mikriuką ir važiuojam iki vietos, kur sėsim į motorines valtis ir plauksim aplink iškyšulį. Važiuojam per prabangią poilsinę zoną, kur vilas turi daugybė įžymybių, todėl fotografuoti šiukštu draudžiama. Aplinka nenusakoma - didžiulės vilos, baseina, prabangiausi automobiliai, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, egzotiškiausi augalai ir pagal liniuotę nupjauta žolė.
Kambariokė paslapčia nufotografuoja mane besileidžiančio sraigtasparnio fone
Gaunam oranžines gelbėjimosi liemenes, išklausom prisakymą tvirtai įsikibti ir pasileidžiam per didžiules ir piktas bangas.
Atplaukiam.
Kelių trobelių kaimelis ant vandenyno kranto. Pora šeimyninių maitinimo įstaigų (restoranais jų liežuvis neapsiverčia pavadinti, nors vėliau,pietaudama įsitikinau, kad maistas ką tik pagamintas ir tikrai skanus).
. Bet įtariu čia viskas dėl druskos dykumos Bolivijoje, ar ne? Gaila nepavyko apsilankyti Ilha Grandėje ir Paraty nors minčių buvo. Matyt teks važiuot trečią kart Labai smagu matyti ir prisiminti matytas vietas. Atlanto vandenyno bangos tikrai galingos ir verčiančios iš kojų, man patikdavo su jomis pasigalinėti. Na bet per daug nenukrypstam. Kadangi pastebėjau, jog jums nepavyko rasti Lietuviškos plytelės tai pasidalinsiu jos nuotrauka. O ji yra gana garbingoje vietoje, ant sienos laiptų apačioje, kairėje pusėje (jeigu žvelgtume į kylančius laiptus). 
