Oho, kaip fainai - plytelė su Vilniaus vaizdais.
Sveiki, gal autorė labai nesupyks jei čia įsiterpsiu su viena nuotrauka
Pirmiausia apie save, Brazilijoj buvau 2 kartus. 2014 Lapkritį ir 2016 kovą. Abu kartus orai buvo visai geri, saulės tikrai nepritrūko, ypač lapkričio mėnesį. Todėl dabar šiek tiek keista matyti tokią apsiniaukusią Braziliją. Bet įtariu čia viskas dėl druskos dykumos Bolivijoje, ar ne?
Labai smagu matyti ir prisiminti matytas vietas. Atlanto vandenyno bangos tikrai galingos ir verčiančios iš kojų, man patikdavo su jomis pasigalinėti. Na bet per daug nenukrypstam. Kadangi pastebėjau, jog jums nepavyko rasti Lietuviškos plytelės tai pasidalinsiu jos nuotrauka. O ji yra gana garbingoje vietoje, ant sienos laiptų apačioje, kairėje pusėje (jeigu žvelgtume į kylančius laiptus).
Wow, ačiū labai už tokį papildymą 
P.s. spėjimas teisingas 
Pastebėjau, kad nuotrauka pradingo, tai dedu iš naujo:
Pažindinamės su vietine fauna:
Krabas. Juokingas toks. Ir labai bailus. Gidas pastebėjęs, kur jis tūno, pakviečia mus ir įsako visiškai nejudėti. Mat krabai reaguoja į virpesius, ir jei paviršiuje būna nors mažiausiais judėjimas, jie saugiai tūno pasislėpę po smėliu. Tačiau po poros minučių, įsitikinęs, kad saugu, išlenda į paviršių. Telieka spragtelėti fotoaparatu.
Na ir kaip gi be kokio šunėko 
Čia ir su palapinėm liaudis poilsiauja:
Praktiškai nefotografuoju, nes visą laiką mirkstu vandeny. Tos pačios piktos Atlanto bangos, per kurias labai smagu šokinėt. Vėlgi, giliau einam tik mes dviese su pradinukų mokytoja iš Australijos. Vienu tarpu aš trumpam išlipu į krantą, o ji kažkaip neatsargiai nuplaukia per toli, už bangų lūžimo ribos, ir atgal grįžti jau nebegali. Matom ją tik gulinčią ant nugaros ir iškėlusią ranką, o tai yra signalas, jog reikalinga pagalba. Akimirksniu vyrukai šoka į motorinę valtį, nulekia iki jos ir parplukdo į krantą. Ačiū D, viskas laimingai. Ji išsigandus, bet ne panikoj, kas tokiais atvejais labai svarbu.
Likusią dienos dalį per bangas šokinėju viena.
Ten vietoj pietaujam, dar pamirkstam vandeny ir apsigraibom, kad reikia skubėti, jei nenorim pavėluoti į autobusą (kitas bus tik po 2h, o tai reikštų, kad į Puppet Show turėtume lėkti tiesisi iš autobusų stoties).
Taigi, kojas į rankas ir pirmyn. Maždaug valanda labai skubiu žingsniu siauru ir slidžiu nuo purvo džiunglių taku.
Pykšteliu pora kadrų bėgdama:
Iki autobuso išvykimo atbėgti spėjam trise - gidas ir aš su skenduole. Mes dviese sėdam į autobusą ir išvažiuojam, gidas lieka laukti atsilikusių.
Tai aš, grįžus į Paraty, turiu laiko dar truputį pafotografuoti. Vakarėja, vėl dangų aptraukia sunkūs debesys. Bet po dienos saulėje tai man visai netrukdo.
Čia kita Paraty pusė, labiau nuo turistinio centro nutolus.
Čia jau pažįstamos vietos. Traukiu pro jas į viešbutį.
Vėl kaupiasi lyti.
Viešbuty užkandam, maudomės, rengiamės. Užsimušdama ieškau savo bilieto į šou, bet niekur nedandu. Turbūt būsiu išmetus vakar vakare tvarką darydama 
