Suvenyrų kam nors? 
Kiek einu per šitą tiltą, tiek nesusilaikau nefotografavus 
Grįžtu į viešbutį, jungiuosi prie grupės ir keliaujam į prieplauką. Laive be mūsų bus dar dvi nendidelės grupės. Viena iš jų su gide, kuri mus lydės Bolivijoj.
Viso žmonių apie 40. Laivelis kiek didesnis nei tie, kuriuos fotografavau anksčiau. Pirmam aukšte tarp vaisių ir šokoladukų puikuojasi kibiras šaltos caipirinhos. Antram aukšte denis-gultas, kur visi ir įsitaisom gulomis ar pusiau sėdomis su kokteiliais rankose. Pažindinamės, pliurpiam, patarimais/pastebėjimais dalijamės. Mat jie vyksta priešpriešiniu maršrutu - iš ten, į kur mes vykstam ir į ten, kur mes jau buvom. Mums tai paskutinė diena Paraty, jiems gi pirmoji.
Tokių laivų, kaip mūsų, pakankamai nemažai. Tai prasilenkdami rėkaujam ir mojuojam, siunčiam tostus vieni kitiems. Sustojam nedidelėse įlankėlėse prie mažų salelių, ten šokinėjam nuo antro aukšto į vandenį, bandom išsilaikyti ant irklavimo lentos, bet po kokteilių sekasi sunkiai, kas yra dar smagiau. Krentam ir vėl ropščiamės bandyti iš naujo ir vėl krentam . Smagumėlis.
Vienoj saloj sustojam papietauti. Švediškas stalas. Prisikirtę plaukiam toliau.
Visą dieną šitaip, saulėj ir vandeny. Pavakary grįžtam atgal. Fotoaparato šiandien neėmiau, fotografavau telefonu. Gaudau nuostabų kadrą - saulėlydį burių ir stiebų fone. Ir čia mano telefonas nusprendžia pasimokyt nardyt. Tik suvizgina uodega krisdamas iš antro aukšto ir dingsta Atlanto bangose, kartu nusinešdamas galybę nuotraukų ir filmuotos medžiagos... Pikta iki ašarų. Kita vertus, telefoną aš suprantu. Nuostabi vieta pasilikti visam laikui.
Todėl nuotraukų iš šios dienos nebus. 
Grįžtam alkani, kaip šunys. Greitai prausiamės, rengiamės ir keliaujam vakarieniauti. Einam į restoraną, kuris vertas apsilankymo vien dėl jame dirbančo padavėjo. Tokia išvaizda, kad jokie žodžiai nenusakys, nors aš pabandysiu. Taigi, odinės kelnės ir liemenė, po liemene kažkas balto, daugybė žiedų, grandinių, apyrankių, spalvoti akiniai. Maniau, kad tokie tik filmuose būna. Prie viso to, jis dar labai aukštas ir labai laisvai bendraujantis.
IX-oji diena. Paraty - San Paulo - Iguazu.
Keliamės dar prieš aušrą. Taip anksti, kad pusryčius gavom iš vakaro kaip sausą davinį. Laukia sunki diena kely: 4h autobusiuku iki San Paulo, iš ten skrydis į Iguazu.
Vos brėkštant išeinam iš viešbučio. Nuostabus saulėtekis. Atiduodu lagaminą ir bėgte pasileidžiu per gatvę prie vandens. Kol kiti kraus daiktus, aš spėsiu kelis kadrus padaryt.
Autobusiuke dar kiek pasnaudžiam. Po dviejų valandų važiavimo sustojam pusryčių pakelės užeigoj. Pasistiprinę dar dvi valandas kratomės iki San Paulo oro uosto. Vietinis skrydis, turėtų viskas neužtrukti, tačiau eilėse praleidžiam geras dvi (kažkos užkeiktas skaičius) valandas. Suma sumarum, iš viešbučio išvykę prieš 6, Iguazu nusileidžiam apie 16h popiet. Susikraunam lagaminus į mūsų pasitikti atvažiavusį atobusiuką ir važiuojam tiesiai į Iguazu nacionalinį parką net neužsukdami į viešbutį, nes tam paprasčiausiai nėra laiko.
