Miestukas kaip išmiręs.
Užsukam paskutinių braziliškų pietų i rodizio (kur garnyrą į lėkštes dediesi pats, o mėsą nešioja ir dalija padavėjai).
Maistas kaip maistas, bet va damų kambarėly man pakabos vertos dėmesio pasirodė 
Atvykstam į pasienio punktą. Ačiū D, žmonių nedaug. Nes karšta kaip pekloj, o laukti reikia lauke.
Aha, pasidžiaugėm kokias 5 minutes ir užteks. Eilė tai už pastato nuvingiavus 
Judam lėtai.
Laaabaiiii lėėėėėėtaaaaaiiiiiiii. Per 3h pasistūmėjom į priekį vos kelis metrus. Jei taip ir toliau, į traukinį laiku nespėsim.
Ilgą laiką pralaukę vienoj vietoj staiga imam sparčiai judėti pirmyn.
Lagaminus saugojam paeiliui:
Pagaliau, pagaliau, pagaliau. Gaunam suantspauduotus pasus ir griebę lagaminus pėsčiomis traukiam į Boliviją.
Viso gero, Brazilija:
Būk pasveikinta, Bolivija:
Bolivijos pusėj vėl vos judanti eilė. Bet džiaugiamės bent tuo, kad galim laukti pavėsy.
Prie sienų tokios eilės, nes pasienio postas čia dirba ne kiaurą parą, kaip kad mums įprasta, o berods nuo 9 iki 5. Ir niekam neįdomu, kad visą dieną eilėj stovėjai - atėjo darbo pabaiga, durys užrakinamos ir gali kukuoti iki ryto.
Pasus atgaunam likus kiek daugiau, nei pusvalandžiui iki traukinio išvykimo. Bėgte iki taksi, 10 min važiuojam iki stoties, priduodam lagaminus, gaunam bilietus. Liko 20 minučių. Vėl bėgte į kitą pusę gatvės, griebiam ledų ir šalto alaus, kurį paslapčia įsinešam į traukinį. Jau traukinyje iš per vagonus einančios moters su mažamete dukra perkam šviežutėles, karštutėles saltenjas (labai panašu į čeburėkus) ir šveičiam pilnais žandais.
Traukinys naktinis. Išvykstam iš Puerto Cuijarro apie 18h vakare, o 7-ą ryto atvyksim į Santa Cruz de la Sierra.
Trumpesnio traukinio man nėra tekę matyti. Vos du vagonai. Bet neišpasakytai komfortabilus. Plačios, giliai atsilenkiančios sėdynės, paaukštinimai kojoms. Vos ne kaip lovoj galima jaustis. Tik palydovas kažkoks berazumis pasitaikė. Kiekvienoj stotelėj didžiausią šaršalą kėlė. Šviesas visas sudega, lagaminus tąso iš vieno vagono galo į kitą ir vėl atgal, bilietus ir vietas tikrina ir pertikrina po kelis kartus. Ir viskas garsiai, kad visi matytų, kaip uoliai jis dirba. Džiaugiuosi, kad sustojimai buvo tik kelias pirmas valandas, vėliau jis mūsų nebežadino. Jo laimė. O tai būčiau vidurnaktį pritrėškus. 
