Popietinė ramuma. Saulė jau taip baisiai nekepina, bet visi - tiek žmonės, tiek gyviai - kažkokie apsnūdę, sulėtėję...
Arkliai braidžioja po balą.
Toj pačioj baloj plaukioja kaimanai.
Galingas figmedis.
Pats tas laikas kelionės įrašams:
Šioj grupėj buvo bent keturios, rašančios a la kelionės dienoraščius.
Sėdžiu pavėsy ir stebiu medžių viršūnes:
Be mūsų čia dar yra susirinkus ir visa rančos savininko šeima - vaikai, anūkai ir net keletas proanūkių. Jaunimas pramogauja taip:
Iš mašinos kolonėlių kala braziliškas popsas 
. Šiaip jau ši kelionės atkarpa turėtų būti užpildyta gamtos garsais, o ne trankia muzika, bet kad jau pasirinkom keliavimui Kalėdų laikotarpį, tai tenka susitaikyti su nukrypimais nuo įprasto plano.
Kol išsimaudėm ir susikrovėm daiktus (ryt ryte išvykstam), jau ir visai vakarėja.
Kol visiškai nesutemo, maklinėju sau apie balą ratais.
Pagaliau atgaminau pavadinimą (jaučiu ir man reikės kelionės dienoraščius rašyti) - gi čia Brazilinis jabiru. Tai gandrinių šeimos paukštis, vienintelė rūšis gentyje.
Užauga iki 1,2 m aukščio. Išskėsti sparnai siekia iki 2,6 m pločio. Kūno danga balta, snapas, kaklas ir galva – juodi. Patelių akys geltonos, patinų juodos.
Paplitęs nuo Meksikos iki Argentinos. Gyvena didelėmis grupėmis prie upių ir tvenkinių. Minta žuvimis, moliuskais ir varliagyviais, kartais smulkiais žinduoliais.
Lizdą įsirengia aukštai medžiuose. Peri nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėn. Deda 2-4 kiaušinius. Paeiliui peri abu poros nariai.
Undinėlė į krantą išlipus
