Brazilija, Bolivija ir kraštelis Argentinos. 2016 gruodis - 2017 sausis.

Kalėdinė vakarienė. Visai ne tokia, kaip mums įprasta. Su trankia muzika, su daug mėsos ir dar daugiau tortų. Visi vienoj patalpoj - tiek mes, tiek visa rančos šeimyna. Šeimynos galva - 70+ tvirto sudėjimo žilas vyriškis - pats asmeniškai pjausto mėsas ir deda visiems į lėkštes kartu apiberdamas šventiniais linkėjimais. Žavinga.

Ragaujam visko po truputį, stengiamės pasilikti vietos šio ryto laimikiui ir dar mūsų laukiančiam naktiniam barbekiu. Bonito vadovas pripirko msos, keps argentinietiškus steikus. Bet čia vėliau. O dabar ant stalo atkeliauja mūsų piranijos   .

Nugi skanu. Net labai. Puikiai iškeptos - viršus traškus, viduj sultinga. Tik kaulų daugoka.

Puotaujam užgerdami iš Argentinos atsivežtais vynais.

Jau visai naktį susėdam po figmedžiu, kepam steikus, keičiamės dovanomis, geriam daaaaaug caipirinhos   . Suvalgius ant laužo keptų marshmallows esu oficialiai įšventinama į astralų gretas (riekės ta proga paso paprašyt ). Vienu tarpu pakyla žiaurus vėjas, viskas skraido nuo stalo, laužo dūmai ir dulkės nešamos tiesiai į akis, po kiek laiko gerai nulyja. Slepiamės po stogu su visais kokteiliais, o gamtai nurimus vėl lendam lauk. Dangus nerealus. Turbūt pirmą kartą gyvenime taip aiškiai matau Paukščių Taką. Bet nefotografuoju, nes trikojis palaidotas lagamino dugne. Tai tik gėriuosi užvertus galvą ir amžinu vaizdą akimis. 

Mėsos prikepė tiek daug, kad ir mūsų apsauginiams užteko:

Ant kranto suskaičiuojam 9. Dar 13 vandeny - pašvietus prožektorium labai aiškiai matosi oranžinės akys.

Su tiek apsaugos miegoti galim ramiai   .

Nu kaip noriu i ta ranca... 

Tere, vartojai ten vaistus nuo maliarijos?

Nu kaip noriu i ta ranca... 

Tere, vartojai ten vaistus nuo maliarijos?

Ne, nevartojau. Turėjau receptą, bet pasiskaičius atsiliepimus (šaltkrėtis, pykinimas, viduriavimas ir net haliucinacijos) nusprendžiau maudytis purškaluose/tepaluose.

XVI-oji diena. Pantanal - Corumba - Puerto Cuijarro.

Kelionės dalis Brazilijoj baigėsi. Šiandien vykstam į Boliviją.

Pusryčiaujam rančoj, šokam į sunkvežimį ir važiuojam atgal, prie Pantanal prieigų. Ankstyvas rytas, nėra karšta, kaip kad atvažiuojant į čia. Stebim spalvotų papūgų būrius, matom kapibaras ir tukanus. Vienu momentu į kelią išeina didysis šarvuotis (angl. armadillo). Deja, kaip staigiai pasirodė, taip staigiai ir dingo krūmuose, fotiko išsitraukt nesuspėjau.

Po poros h sunkvežimyje persėdam į mūsų atvažiavusį surinkti autobusą (taip, visą tuščią vien mums skirtą autobusą, ne mini autobusiuką), išsidrėbiam plačiose minkštose sėdynėse ir snaudžiam iki pat Corumba miestelio, esančio pačiame Bolivijos pasienyje. 

Meistukas mažutis, nutriušęs. Stabtelim prie supermarketo nusipirkt pakramtukų - mūsų laukia ilga kelionė per kopas (t.y. per sieną).

Va, visas šitas autobusas buvo vien tik mūsų: