Skrandžio mažinimo operacija

Merginos, sveikos

užklydau čia ne šiaip sau..prieš kelias valandas su vyru buvom pas endokrinilogą..nes vyrui didelis antsvoris...deja, gydytojas pasakė, kad.. ..išeitis-tik operacija..

Rinktis galima iš dviejų variantų : žiedas arba anustamozės operacija(kaip supratau, čia prie skrandžio prijungiama storoji žarna)..
Užsiregistravom pas chirurgą, kaip tik šiandien buvo vietos, tai važiuosim už poros valandų dar su juo pakalbėt...

Bet KAIP MAN BAISU ..Vyras tai pasiryžęs ir nebijo, o man labai baisu..visokios mintys lenda į galvą..tiesa, jis nori darytis antrąją, tai yra tą anustamozės operaciją..ojojoj, merginos...

DAUG INFORMACIJOS YRA NOLTe.

o as taip pat labai dziaugiuosi operacija, nors ir tepameciau tik 25 kg... Valgau viska,kaip ir pries OP,tik kiekiiai yra zenkliai mazesni... tik tiek... jokiu kanciu,jokiu blogumu,jokiu pykinimu. Po OP praejo 7 men - darytas skranduko mazinimas .

Uzsuk pas mus i NOLT'a kartu su savo vyreliu, rasi kruva info apie operaciju budus, privalumus bei trukumus. Matau kad esi klaipediete - as irgi smagu kad krastieciai neabejingi savo bei savo artimuju sveikatai Jei nedrysti ko klausti viesai , maloniai galesiu atsakyt i rupimus klausimus el.pastu

Dieve nekompleksuok tu taip. Aš su visais savo 98 ir pliaže deginuosi (bendram) ir maudausi. NEi vienas sveiko proto žmogus nei žvilgsnio kokio nenumetė, nei pažvairavo. O ir pabandytų ... su mano natūra sveikas neliktų. Esu šiaip bjauri boba ir tiek. Ant "senatvės" studijuoti nusprendžiau. Per praktikas maudydavausi- nei vienas grupiokas nieko nepasakė. Tiesa vienas paklausė- o tu nekompleksuoji? Aš sakau : O ko? kad nemoku niurka dėt? daugiau nieko ir nepasakė. Kitas grupiokas irgi turintis bėdų su svoriu iš pradžių kompleksavo, tačiau pamatęs mane su visais savo pasidižiovimais apsiramino ir visi paprasčiausiai labai gerai praleidome laiką prie ežero

O dėl operacijos- man ji pasirodė viliojanti lengva išeitis. ūgis 164 svoris 98 KMI 35. (berods- ten truputuką nesupratau ) bet pasakius vyrui apie "balioną" ir pan... tas pradėjo juoktis ir pratarė: "o nori aš tau į skrandį makroflekso privarysiu..."

kiek girdejau tai si operacija pakankamai rizikinga, as ja rekomenduociau tik tiek kas virs pus antro 100, nes manau yra ir kitu budu, ne tokiu drastisku, kaip numesti svorio.
mano teta norejo darytis sia operacija, taciau pabendravus su keliomis moterimis kurios ta patyre labai greitai persigalvojo.
manau nutukimas yra psichologine problema ir ja reikia spresti keiciant gyvenimo buda, valgymo ypracius, o ne mazinant skrandi, va

Nežinau, kaip čia į mane pažiūrėsit. Perskaičiau jūsų temą, ir man tik viena mintis galvoj - dažna iš jūsų rašo apie savo kūną, tarsi jis norėtų jums blogo ir pats dengtųsi lašiniais, verstų jus valgyti, priešintųsi jūsų norams. Kūnas neturi jokios savimonės, ir jokios savivalės. Jis nėra kažkas atskiro nuo jūsų, nėra išorinė jėga, nėra jums priešiška jėga. Tai jūs pačios kažkodėl darot save storas. Nėra skirtumo tarp "aš" ir "jis (mano kūnas)". Koks dar "jis"?! Jūs ir esat tas jūsų kūnas! Kas gi kitas tai gali būti? Negi jūsų nuosavas kūnas, kaip koks kitas žmogus, turi savo norus, poreikius, valią? Jis yra bevalis ir besąmonis. Kaip upė. Jeigu jūs skęstat upėj, tai negi sakysit, kad upė jus traukia? kad upė nori jus pasiimti į save? Kad upė nori blogo? Kad nusistačius prieš jus? Juk ji - negyva, nevalinga, be norų, be sąmonės, be valios. Nieko ji nenori. Ji išvis negali "norėti". Paprasčiausias daiktas, kaip televizorius ar pianinas. Kūnas - lygiai taip pat, paprastas daiktas. Ir ne jis turi valią ir norus, o jūs.
Kūnas yra plastelino gabalas, o sąmonę - gebėjimą mąstyti ir pasirinkti - turit tik jūs. Jis neturi jokios pasirinkimo galimybės. Ir jis yra toks, kokį pavidalą jūs jam parenkat.

"Storumo genai" greičiausiai yra tik polinkis valgymu spręsti problemas ir uždengti sielos skyles.

Valia, mitybos ribojimas, aišku, kad padės. Bet, neduok Die, kai ta valia bus atitraukta, pasibaigs, dėl to, kad pašalinot tik simptomą, o ne tikrąją nutukimo priežastį, vėl viskas griš.

Nutukimas juk kažką reiškia. Noriu pasakyti, kad už jo yra kažkoks mazgas galvoj/psichikoj/sieloj.
Labai gerai atsimenu vieno garsaus psichoterapeuto/somatinių ligų specialisto pasakymą - "pašalink nutukimą, ir atsiras paralyžius".
Kodėl norisi be sustojimo valgyti? Kodėl neužtenka adekvataus maisto kiekio?
Negali būti "šiaip sau", "be priežasties". Dalykas, kuris šitaip kankina žmogų kaip kankina jus, nėra "šiaip sau", nėra betikslis.
Man atrodo - turit teisę nesutikti - kad gydyti šiuo atveju reikia sielą. Dažnai riebalų sluoksnis būna pasąmoningas dengimąsis, apsauga. Juk ne kas kitas viršvoris ir yra - organus saugantis sluoksnis. Už viso to slypi nesaugumas, baimė. Koks nesaugumas ir kieno baimė - tik jūs žinot.
Dažnai nutukimas būna nemokėjimas reikšti pykčio, agresijos.
Sekso baimė.
Paklauskit savęs: o kas gali atsitikti, jei būsiu liekna? kas man tada grės? Nuo šito praisdės jūsų kelias i išsilaisvinimą.
Jūs pačios žinot, kodėl turit riebalų sluoksnį aplink save. Tikrai žinot.


Man taip atrodo. Galit nesutikti.

gerai, sakykim psichologinė problema, kas iš to, kur specialistai ''giliai ''tai pakapstę, ką daryt moteriai iš Kelmės ar Mažeikių...?

Visų pirma, pasikalbėt pačiai su savimi, pradėt mylėt ir gerbt save

Ar nepanašu, kaip kad įsivaizduoji, kad "specialistas nuims tavo psichologinę problemą" - lygiai kaip "operacija pašalins virsvorį"? Abiem atvejais - lauki, kad kažkas kažką padarytų iš šono, be tavęs pačios....
Čia kaip kai užsinori naktį į tualetą, o taip šalta keltis. Bet net labai tave mylintis žmogus, arba tas, kuriam labai daug sumokėsi, už tave niekaip nenueis.

Tai gal tas viršvoris ir yra šiuo atveju psichologinis sustingimas, nenoras judėti - juk riebalai ir yra sustingusi energija. Energija, laukianti išlaisvinimo.

Limpopo tavo pamastymai is dalies teisingi,bet yra daug daug bet.......
Nutukimas kaip bebutu yra liga, lygiai taip pat, kaip gripas, sloga ar alkoholizmas, o susergam, bet kokia liga mes visi skirtingai, vieni del nusilpusio imuniteto, kiti del kontakto su ligoniu, dar kiti del psihologiniu problemu, as tikrai nenoriu pasakyti, kad nutukimas yra uzkreciamas, butu juokinga, bet va gydomas jis skirtingai, vienoms uztenka savo valios ir pastangu, kitoms reikia moralino palaikymo, kitos gydosi kolektyviai, kitos sportuodamos, o yra ir tokiu kuros renkasi drastiskesnes priemones ir ryztasi operuotis.
Tu rasai, kad kunas yra musu ir mes negalim sakyti, kad jis mus valdo, taip ir nagai ir dantis ir plaukai taip pat yra musu, bet jei sugenda dantis mes pacios jo nepasitaisom o einame pas specialistu, kai atauga plaukai mes einam pas kirpeja, tai as manau visai normalu, kad noredamos atsikratyti lasiniu mes tai pat kreipiames pas specialista, tik va pas koky cia jau kekvieno pasirinkimas, vienos eina pas dietologus, kitos pas masazistus, kitos pas sporto trenerius, o mes pas chirurgus.
O , kad nutukimas psihologine problema, tai velgi galim kapstyti giliai gyliai, nes juk ir nevaisingumas, ir migrena, ir dar daug visokiu negalavimu taip pat buna psihologiniai, vienos ligos ygimtos, kitos nelaiku pastebetos, dar kitos neisgydomos.

Sveikos merginos Vis paskaitinėju, bet nutariau jau pradėti rimčiau domėtis OP. Su viskuo dar kažkaip iki šiol tvarkiausi, bet...kol neviršijau 1.. Dieta, Lida-priemonės, kurios padėjo laikinai numesti svorį, kuris sėkmingai grįžta dvigubai Negaliu sakyti, kad ėdu be perstojo, tiesiog visiškai sėdimas darbas, o laiko stoka netastoja automobilio...Dabar užsirašiau pas endokrinologą...jei nieko gero nežadės, patarkit, nuo ko pradėti, pas kokį gydytoją kreiptis?