QUOTE(*EWA* @ 2007 10 25, 05:46)
Limpopo tavo pamastymai is dalies teisingi,bet yra daug daug bet.......
Nutukimas kaip bebutu yra liga, lygiai taip pat, kaip gripas, sloga ar alkoholizmas, o susergam, bet kokia liga mes visi skirtingai, vieni del nusilpusio imuniteto, kiti del kontakto su ligoniu, dar kiti del psihologiniu problemu, as tikrai nenoriu pasakyti, kad nutukimas yra uzkreciamas, butu juokinga, bet va gydomas jis skirtingai, vienoms uztenka savo valios ir pastangu, kitoms reikia moralino palaikymo, kitos gydosi kolektyviai, kitos sportuodamos, o yra ir tokiu kuros renkasi drastiskesnes priemones ir ryztasi operuotis.
Tu rasai, kad kunas yra musu ir mes negalim sakyti, kad jis mus valdo, taip ir nagai ir dantis ir plaukai taip pat yra musu, bet jei sugenda dantis mes pacios jo nepasitaisom o einame pas specialistu, kai atauga plaukai mes einam pas kirpeja, tai as manau visai normalu, kad noredamos atsikratyti lasiniu mes tai pat kreipiames pas specialista, tik va pas koky cia jau kekvieno pasirinkimas, vienos eina pas dietologus, kitos pas masazistus, kitos pas sporto trenerius, o mes pas chirurgus.
O , kad nutukimas psihologine problema, tai velgi galim kapstyti giliai gyliai, nes juk ir nevaisingumas, ir migrena, ir dar daug visokiu negalavimu taip pat buna psihologiniai, vienos ligos ygimtos, kitos nelaiku pastebetos, dar kitos neisgydomos.
liga yra dvasioj. koks nors sutrikimas sieloj pasireiks kaip vezys kune, kitas sutrikimas sieloj - kaip tuberkulioze kune, ir t.t. isgydzius kuna pasalinamas tik simptomas. kas reiskia, kad isgyjimas arba laikinas, arba atsiras kitas simptomas. todel ne pas masazistus, sporto trenerius, chirurgus, o tiesiu taikymu pas psichoterapeutus. o dar geriau: IR pas psichoterapeutus (kartu su masazistais ir treneriais) ir galu gale isaiskes, kad negaliu nustot valgyt todel, kad jauciu nerima. o kodel jauciu nerima - todel, kad bijau, jog mane zmones atstums. o kodel bijau, jog atstums - nes kai man buvo 5 metai jonukas is gretimo kiemo visus pakviete i savo gimtadieni, o manes ne... ir ta patirtis vis dar manyje, apaugus klaidingais isitikinimais, kad as nieko vertas....
greiciausiai nebus taip aisku ir lengva atsikratyt persivalgimo kaip as cia aprasiau, bet principas toks.