Skrandžio mažinimo operacija

Emile, nejuokink žmonių.
Kaisusidursi su didelio antsvorio problema tada moralizuok ir filosofuok.
Man juokingi žmonės kurie reiškia nuomonę apie tai apie ką nieko nesupranta.

Manau, kad pati šiuo kartu ir neteisi, ir nepakanti. Emilės mintys išmintingos, bet pati jų tiesiog nesupranti. Čia ne joks moralizavimas, o filosofavimas - tai kodėl laikai jį blogiu? Paskaityk Emilės visas kitas žinutes, ir iš visų sričių - pamatysi, kiek tavo nuomonė buvo klaidinga apie ją. Emile, pareik į mūsų temą, kur esi labai laukiama

kiekvienas turi savo gyvenimo misija
Kiek aš pamenu savo gyvenimo misiją - ji visada buvo viena ir ta pati - numesti svorį, nors kažkiek svorio Argi aš nebuvau verta kitos misijos??? Juk po operacijos pagrindinė misija baigėsi, aš dabar galiu gyventi kaip normalūs žmonės.

tai sunkus alinantis, daug jegu ir valios reikalaujantis darbas, bet juk zmones esame, ne gyvuliai, taigi mokomes kantrybes, ramybes, dziaugsmo ir pan.
Labai pritariu, tačiau negaliu pasakyti, kad visada tas darbas duoda trokštamą rezultatą. Jei jau žmogus ryžosi operacijai - vadinasi jis visas galimybes jau išnaudojo.

persivalgome - vadinasi, taip pat darome nusikaltima pries save (krikscionys nesusivaldyma, goduma, nesaikinguma valgant netgi laiko didele yda, berods, blogiausiais darbais kunui)
Taip pat jei valgome ir nedaug, bet dažnai užkandžiaujame, vartojame daug saldumynų, nesveiko ir kaloringo maisto. Nebūtina vien tik persivalgyti.


turime pasekme - virsvori, geda, savigrauza, ligas, – bet visos sios bedos tai ir yra saskaita, kuria turime atsiimti uz savo veiksmus.
Ir kam kentėti pasekmes, jei atkentėsim pragare su daug pažįstamų?


Pasidaryti operacija – reiskia panaikinti pasekes, kurias patys sukureme, panaikiti harmonija ir prigimtine tvarka
Ausų tvarkymas, kiškio lūpos operacija, visokios korekcijos - taip pat harmonijos darkymas? Jei mūsų žarnynas per ilgas ar skrandis turi savybę labai išsitempti - taip pat harmonijos trikdymas, o gal pagalba žmogui?


atimate is saves galimybe ispirkti kaltes (tokiu budu).
žr.komentarą apie pragarą


milijardas zemes gyventoju uzdirba per diena tik 1 doleri, tai yra gedingas veiksmas
O man negėda turint teisės magistro diplomą gauti 1600 Lt per mėnesį? valdiškame darbe Imti paskolą operacijai? Tai gal man badauti, nes Afrikoj vaikai badauja, o valstybė nepadeda gyventi savo piliečiams?


si opercija yra zaidimas su ugnimi
Sutinku visu 100 proc. , mes nežinome kas bus po 10 metų, bet bent mirsiu ne nuo nutukimo ir karstų mano dydžio bus...

virsvoris yra problema, kuria zmogus yra pajegus spresti, jeigu jos neispresite, gyvenime susidursite su kitomis problemomis, kuriu nepavyks isoperuoti.
Bet jei būtų galimybė išoperuoti bėdas ir problemas ir gyventi daug pilnavertiškiau, ar TIKRAI TO NEDARYTUMĖT?????

Ačiū už dėmesį

Puikiai atsakei Ratatanke, Manau pats laikas baigti beprasme diskusija ir nebetersti temos.

Emilija eik geriau ten, kur tave kviecia

Emilija, žmonės ne iš gero gyvenimo darosi operacijas. Ar tai būtų skrandžio mažinimas, ar apendicitas. Jei yra problema, ją ir reikia spręst. O būdus kiekvienas pasirenka pats. Jei tu griežtai nusistačiusi prieš tą op, tai ką veiki šiame skyrelyje?

Mielos mergaites, jus tik taip neliudekite, as nesmerkiu zmoniu, kurie daro tas operacijas ir galiu tik pasveikinti visas, kurios ryztasi siam dalykui, nejauciu nei pykcio, nei pagiezos siuo klausimu. Tiesiog pateikiau savo nuomone del sios operacijos, kuri, manau, paaiskina, kodel kai kurios moterys kovoja su antsvoriu visa gyvenima, vazinedamos dviraciais, nevalgydamos, numesdamos ir paskui vel priaugdamos svorio ir t.t, ir pan. kode jos tiek daug kencia, skaiciuodamos kalorijas, nevaziuodamos i svecius ir nevalgydamos kartu su seima. Dziugu, jei tai gali paskatinti argumentuota diskusija, o ne apsizodziavimus ir apsivardziavimus.
Ratatanke, darbas visada duoda trokstama rezultata, jeigu ji dirbi. Ne is oro tas svoris auga, tai faktas. Skrandis neturi proto ir neprisikemsa tada, kai miegame. Tiesiog kartais dirbti ta darba pavargstame ir atsibosta. Teigti, kad visos galimybes yra isnaudotos nera teisinga, nes dar jauna esi ir apie galimybes galesi pasakyti tik gyvenimo pabaigoje, kai matysi platesni konteksta. Jeigu pateikiau komentara apie sia operacija, vadinasi, su virsvorio problema esu susidurusi. Ot, butu fantastika, jei galetume issioperuoti visas problemas. Bet kol kas gyvename pasaulyje, kuriame yra ir kanciu, ir problemu, – paskaitykite literatura ir suzinosite, kiek daug zmonija is ju ismoko. Bet jau ne i tema nukrypau... Tiesiog man tai atrodo problemu sprendimas kitu saskaita, pastojau-pasidariau aborta, nesaikingai valgau- susimazinsiu skrandi, negrazi- isioperuosiu nosi, blogas vyras -susirasiu kita. Jeigu jums atrodo, kad tokiu atveju visos problemos issprestos, belieka sutikti, galbut jas issprendete siam kartui arba siam gyvenimui.
Papildyta:

Nesupratau, kur esu laukiama ir i kokia tema mane kvieciate? Kol kas supermamu formune aptarinejau tik Sodros ismoku problemas, dabar skaitau apie lieknejima

Emile, mes nei liūdim, nei ką. Ar tu smerki, ar pritari, mums vis tiek. Supratom tavo požiūrį, ir ką, gal dabar vėl skrandžius prisisiųti, kad kuo daugiau pareitų kad ir vėl galėtume pasimėgauti dietomis

Emile, tu nepyk, bet tavo gyvenimo filosofija man labai kvepia mazochizmu - neieskokit lengvu keliu, gyvenkit kentedamos, verkdamos kruvinom asarom, storos, su blogu vyru, vargstancios, bet ach, kokios kilnios savo kancioje...
Tu rasei, kad pasaline nutukima per operacija, pazeisim kokia tai mitine pasaulio harmonija ir uz tai busim nubaustos. Tai va po mano operacijos praejo jau treji metai ir gyvenimas vis gereja. As pagaliau pamaciau tikra save labai ilgus metus uzdengta lasiniais. As pradejau pasitiketi savimi, ir aplinkiniu reakcija i mane pasikeite visiskai. Na taip, pagal ideja ne isvaizda lemia gyvenimo kokybe, o vidinis pasaulis. Cha, leiskit nusijuokti. Per mano lasinius nesimate mano vidinio pasaulio ir niekam jis nebuvo idomus.
As skirtingai nei tavo filosofija, Emile, visada rinkausi lengviausius kelius gyvenime. Ir visada islosdavau. Gal as nesu angelas, bet bent jau dabar pagaliau galiu gyventi kaip laiminga moteris.

Dekui, kad pasidalinai savo gyvenimo istorija. As neskatinu gyventi kenciant, tik ech, pasakiau, kad kancia taurina, ot nesamone, ar ne? Sakai, kad visada ieskojai lengviausiu keliu. Puiku, nesmerkiu taves uz tai, bet ir tu manes nesmerk, kad as esu visiskai laiminga niekada lengviausiu keliu neiekodama, o jei ir ieskojau ju kada, tai neradau. Jei tau laime yra numesti svorio, sveikinu, man laime yra kiti dalykai. Tai ir nera reikalo ju derinti, kiekvienas juk yra laimingas savaip. O pasaulio harmonija nera mitine, priezastys ir pasekmes taip pat yra visiskai realios. Jokiu budu nemanau, kad busite nubaustos uz tas operacijas, cia jau iskraipei mano nuomone, tik kiekvienas laisvas rinktis, ar jis pats isspres savo problemas ar lauks, kol uz ji tai padarys kiti. Problema neegzistuoja, bet priezastis, sukelusi ta problema, niekur nedingo. Beje, konsultuokis su zodynu vartodama zodi mazochizmas (mano ziniomis tai yra lytinis nukrypimas, kuris siejasi su sadizmu), buciau dekinga jei pasisakinetum tik savo lytingumo klausimais.
Liudziu, kad taip negraziai ir niekinamai parasei apie save stora (...po lasiniais nesimate vidinio pasaulio...), tai dar karta rodo, kad esme yra ne lasiniai, o savivoka. Jeigu isoriskai pasikeitus vidinis pasaulis pasimato, tai dziugu, tik gaila, kad po tokia pseugrazia isvada ir to vidinio pasaulio kartais nera.
Beje, zmogui kol kas neduota zinoti, kurlink jis eina, todel ir visi sprendimai, nuomones - ir tavo, ir mano, - nera galutiniai.

Emile , tu musiek niekada nesvėrei 150 kg. labai lengva šneki

Nu tikrai juokinga Būk gera nebekankink tu mūsų. Man nuoširdžiai tavęs gaila Emilia.
Džiaugiuosi kad yra operacijos, ir kad turėjau galimybę operuotis skrandį. Kitaip galbūt niekada jau nebebūčiau savęs pamilus. Ir gyvenčiau užsidarius namuose tarp keturiu sienų, nekęsdama savęs ir visų aplinkui. Beje kadangi pati didelio antsvorio neturėjai nelabai gali ir aiškint apie galimybęs be pagalbos numest svorį.

Niekas taves, Emile nesmerkia. Cia butent tu pradejai diskusija apie tai kas gerai o kas blogai. Zinoma, kad kiekvienas renkasi pagal save, ir jei kazkam labai patinka taureti per kancia - prasom, negi gaila. 34 savo gyvenimo metus bandziau kaip tu sakai kovoti savo jegom, kankinausi - kaip manai ar jau pakankamai tauria tapau, kad buciau verta ir lengvesnio kelio?
Labai lengva tau samprotauti apie kancia, bet as labai noreciau paziureti kaip tu kalbetum sverdama 150 kg, kai koju sanariai, nugara skauda nepaliaujamai, kai negali nusikarpyti savo koju pirstu nagu, kai uzlipus du laiptelius sirdis dauzosi taip, kad temsta akyse o veidas pastoviai raudonas, kai negali deveti sijonu ne todel, kad nera tokiu dydziu ( o ir nera is tikruju), o todel kad slaunys trinasi viena i kita ir susidaro slapios labai skausmingos zaizdos, kai prakeiki vasara, nes issunta tokios kuno vietos, apie kurias net geda kalbeti, kai prakaituoji net salciausia ziema taip, kad nors grezk, kai papludimyje (jei isvis isdristi i ji nueiti) vaikai bega tau is paskos ir klausineja kada gi teta jus sprogsit, kai zliumbi vakare ziuredama filma kuriame vyras apkabina moteri, nes taves jau daug metu joks vyras nera net zvilgsniu uzkliudes ir.t.t. Ir visa tai kai tau 16, 18, 20, 25, 30...Ar tu bent isivaizduoji kokia tai kancia? Ar tu dristi galvoti, kad nors viena nesilaike begales dietu, nerijo nuodingu preparatu, nealpo sporto salese nes sportuoti esant tokiam svoriui isvis uzdrausta, del auksto kraujospudzio?
Nedrisk sitoms moterims pasakoti apie kancia, nes ta ka pergyveno kiekviena is ju tu nei juodziausiam sapne nesapnavai.