Skrandžio mažinimo operacija

neisivaizduokit, kad taip paprasta perrisus skrandi gyvent...
pirmiausiai pradzioj reikes kaip kudikiui valgyt normuota maista - neduok dieve daugiau - didelis skausmas, baime, kad sprogs skrandis, nes pavojus didelis... baliukus pamirskit... na, nebent patinka save kankinti ziurint kaip kiti valgo... pamirskit, pavalgyma kai kas nors sunervina...
viska reikia skaiciuoti o pradzioj buna beprotiskas alkio jausmas...
o ilgainiui skrandis issitampo...

na, susilauksit vaikucio, pirmus metus del nemigos naktimis ir nuovargio, o paskui lakstant is paskos nukris 10 kg

P.S. as irgi panasiai turiu antsvorio, ir valios 0, bet pagrauziu save ir toliau gyvenu
kazkaip net nekilo mintis apie tokia operacija.

Sazine tu mano vaikshciojanti ir vel pritariu 100 % ,suplonesiu, ir 10 ir net 20 kg buvau numetus, ir aplinkybes ir valios kartais uztekdavo, bet vel grizdavau prie buvusiu, mano gyvenimas i tokius periodus suskirstytas, noriu kad galu gale jie baigtusi ir drabuzius suskirstyti i grazius ar ne, o ne i telpu ar ne

Aš taip pat pažįstu moterį, kuri turėdama apie 25-30 kg viršsvorio pasidarė šią operaciją. Ir patikėkit, krenta svoris laaaaaaaabai lėtai, nes mano manymu, nededa visiškai jokių pastangų mitybos pakoreagavimui. Valgo labai dažnai, galima sakyti, kad nuolat. Ir ypač mėgsta majonezą , per dvi dienas apie litra gali suvalgyt. Čia sakyčiau, gal psichologinės labiau problemos pas žmogų... Nesupranta, kad ir pačiai reik kažkiek pasistengt. O pabandžius kažką gražiai paaiškint, išgirdom: "negi 10000 sumokėjus dar dietos reikia laikytis " ?

Merginos , o gal kas pasisakys kas jau pasidare, kaip pujuciai,ne statistika ?

nugi pasisakysiu kaip profė. skrandžio žiedą užsidėjau prieš tris metus. tada jis kainavo apie 6000 berods, operavo Brimas santariškėse. kai dariausi operaciją, svėriau 118 kg su 173 ūgiu. kiek man tada aiškino Brimas, operacija daroma esant virš 40 KMI, nebent kokios kitokios sveikatos problemos būtų, tada nuo 35. svoris krito. iš pradžių lėtai, nes pirmą mėnesį ar du žiedo neveržia, kad aplink audiniai apaugtų. pirmas mėnuo griežtos dietos - pradžioj skysčiai, tada jogurtukai, tada maltas maistas, kol pereini prie normalaus. čia tam, kad žiedas nenuslystų žemyn per daug skrandį apkrovus. pirmą mėnesį numečiau gal 9 kg. po pusantro mėnesio užveržė šiek tiek (veržia palaipsniui). svoris nebekrito, per pusmetį kokius 2 kg tik numečiau. užveržė dar. o tada prasidėjo linksmybės. jau buvau išmokus labai lėtai valgyti ir kramtyti viską kaip kavamalė, ale vistiek nepadėjo. tik koks kietesnis maistas (kad ir kas nors apskrudusio, obuolys ar panašiai) - net ir labai gerai kramtant iškart skaudėdavo, pykindavo. nevalgiau beveik nieko, išskyrus sriubas. bet ir tos ne visos praeidavo - pvz šaltibarščius buvau pamiršus, nes iškart būdavo blogai. po poros mėnesių kankynės jau buvau tokioj stadijoj, kad kartais pusvalandį grauždavau mažulytį pelėsinio sūrio gabaliuką (nežinau kodėl, bet man jisai tiko), buvo dienų, kai net gert negalėjau - netgi nuo skysčių pykindavo iškart ir labai skaudėjo. pamenu vieną atvejį, kai buvom sodyboj "pavasarinės talkos". visi tvarkosi, o aš guliu paslika ant pievos ir vapu kažką apie lašelinę su gliukozės tirpalu, nes jau akyse juoda buvo nuo nevalgymo. kartais skrandį nuramint padėdavo kondensuotas pienas. po kokių pusantrų metų nuo operacijos buvau taip pavargus nuo savo nevalgymo, kad nuėjau žiedo atsileist. Brimas man sakė, kad pastovus pykinimas yra dėl to, kad vemiant sudirginama skrandžio gleivinė, jinai paburksta ir nebelieka jokio praeinamumo maistui, netgi skysčiams. žiedą atleido. pradėjau lengviau kvėpuot. po poros mėnesių vėl prasidėjo tos pačios bėdos + pastoviai rūgštys kamuodavo. atleido dar. dabar valgau viską, tik vis dar kramtau kaip kavamalė. nes vos tik skrandin kokį kąsnį gerai nesukramčius įmetu - iškart vėl skausmas ir pykina. apie rezultatus. tada, kai man buvo jau visai blogai ir akyse temdavo svėriau 75 kg. atsileidus žiedą 15 kg grįžo. taigi daba sveriu 90, nuo fakto prieš operaciją -28 kg. nervų kainavo daug, pinigų irgi. bet kadangi buvau pasiryžusi, kad lengva nebus, tai priėmiau tai natūraliai. pasukus laiką atgal operaciją vėl daryčiausi.

lankydamasi pas Brimą santariškėse vis susitikdavau daug "žieduotųjų" arba atėjusių konsultacijai. mačiau įvairių žmonių. viena moteriškė skundėsi, kad numetė tik 9 kg per ilgą laiką. pasakojo, kad viską, ką valgo, pertrina blenderiu, kad būtų skystos konsistencijos - taip daug galima suvalgyt. esu girdėjus, kad žmonės net šokoladą tirpdo, kad tą žiedą "apgaut". dar viena moteriškė, tik konsultacijai atėjus, klausė mūsų kaip profų - ką galima valgyt. sakom "košes, sriubas etc pradžioj". o jinai sako "o, gerai, maitinsiuos vien bulvių koše su spirgučiais". tai va, su tokiu požiūriu nieko nepasieksi, net operacija nepadės. beje, būna ir visokių komplikacijų - vienam vyrukui operuojant plyšo kepenys (bet jo svoris berods apie 180 kg buvo), kitai moteriškei nuo pastovaus rūgščių ėdimo opos paūmėjo...

tai va. išsiplėčiau bet kokiu atveju, galiu pasakyt tiek - kaip ir bet kokia operacija, turi savo pliusų ir savo minusų. aš, nors ir labai kankinausi, rezultatu esu patenkinta ir nesigailiu. ir dėl tų grįžusių kilogramų taip pat nesiparinu. man patinka tai, kaip atrodau, kaip jaučiuos, o tai yra svarbiausia

tiesiog pasidalinu informacija. nes, mano manymu, prieš ryžtantis šitai operacijai reikia viską žinot kiek įmanoma ir nusiteikt, kad po jos kiekvienas valgymas bus DARBAS, o ne malonumas. aš, tarkim, žinojau, kad bus sunku, bet kad TAIP sunku net neįsivaizdavau. pas mane jau net buvo išsivysčiusi baimė valgyti. tačiau kadangi mano tikslas buvo numesti svorio ne dėl idealių formų, o kad nuimti apkrovą nuo sąnarių, širdies etc, tai nejaučiu poreikio toliau kankintis ir toliau tą svorį mest.

Bet mane neramina, ash dar negirdejau kad pastoviai vemiama, be to buvau shventai isitikinus kad tiesiog negali suvalgyti daugiau kaip shaukshta, ir viskas, bet kad pykintu ir vemtum, tokio negirdejau. Todel ir idomu buvo paskaityti

gali suvalgyti ir daugiau nei šaukštą, tiesiog priklauso nuo to, kokį maistą valgai ir kiek tas žiedas užveržtas. o pastovus vėmimas būna dėl to, kad :
per greitai suvalgai kažką ir maistas tiesiog netelpa
blogai sukramtai ir koks nors gabaliukas (arba pvz pomidoro žievelė) užstringa ir maistas nepraeina
sudirginta skrandžio gleivinė paburksta, praėjimas maistui "užsidaro" ir tiesiog jisai nepraeina

man dažnai tiesiog nepriimdavo bet kokio kietesnio maisto, nesvarbu kaip gerai sukramtyto.

bet šiaip tai čia kiekvienu individualiu atveju būna kitaip. aš pasakoju savo patirtį

Dieve, ir ko jūs visos einat iš proto del to svorio, kam tiek kankintis, jei vis tiek svoris grižta, susigadinat kitus organus vien bekoreguodamos svorį. Jei Dievas tave tokią sukūrė tai ko vargt, verčiau dažniau pabėgiokit, pabūkit gryname ore, mažiau valgykit ir dažniau, ir nereiks del nieko pergyvent. Ir nervams geriau ir jums. Atsiprašau, tai tik mano pareikšta nuomone.

nu bent jau aš iš proto nėjau, bet... mano organizmas jau toks, kad nestorėju tik kai vien oru gyva. o be to, ne visiems tinka/patinka bėgioti. ypač jei sveri beveik 120 kg ir nuo svorio pradeda sąnarius skaudėti. prieš tai buvau išbandžius įvairias dietas, akupunktūras, kvėpavimus ir taip toliau. operacija buvo kaip ir vienintelė išeitis tam, kad tų organų, kuriuos tamsta siūlote pasaugiti, galutinai nesusigadint.

Taigi, yra tiesos. Tiesa toms, kuriu KMI iki 30-35. Matyt del to ir daro sitas operacijas kai KMI >35-40. Ir labai gerai nimrodele aprase - nemanau, kad verta taip kankintis vien del grozio. Suprantu, kai medicinines problemos vercia. Aisku, turbut lengva man kalbet, na bent nesunku, kai uztektu kokia 20 kg atsikratyt iki na neidealaus KMI, ale iki neperdidelio.

nu šiaip įdomu pasidarė... iš kur tokios "geros " žinios kad prie 170cm ūgio 63kg svorio "idealus" šitą idealų jau prie rizikos grupės priskiria... Nu nežinau kaip pas mus Lietuvėlėje bet svetur jei ūgis 170n o svoris 65 jau gydytojai pradeda akylai stebėti ar nesireiškia bulimijos (kai valgoma vien tam kad išvemti- čia vaizdingai šnekant) ir anoreksijos (kai šlykštimasi maistu ir iš viso atsisakoma valgyti) požymių... Va per tokius "idealius" svorius ir miršta merginos- taigis nesimėtykime nesamonėm.

A[pie +25kg- tai nėra toks didelis svoris kad jums adrytų operaciją... va jei būtų +60tada valstrybė pakratytų kišenes o toks 25 kg antsvoris tepakrato jūsų kišenes. Valstybė net dietologo tokiam viršsvoriui neskiria.

Nu juokauji kur tau 20 ne virshvoris, nu taigi ishkart zandukai matosi, na ne backa, bet nu bulkute visada vadindavo, nors nesiskusdavau demesiu, bet paciai kazkaip nefaina visa gyvenima nu vistiek ne standartas