Šiaip manau vedybinę sutartį sudaryti reiktų, jei vienas iš sutuoktinių yra itin pasiturintis. Kadangi aš su savo brangiausiuoju viską pradėjom nuo nulio - tai manau, kad ta vedybinė sutartis nieko nepakeistų. Be to, jau taip yra, kad vienas turtas užrašytas mano vardu, kitas - jo. Kol kas mes nesusituokę.
QUOTE(KAROLE2000 @ 2005 06 07, 11:34)
Na as asmeniskai visomis keturiomis pries tas sutartis! Tai is karto gyvenk susimetes ir nereikes pinigeliu leisti ant vestuviu, o jau po to ir ant skyrybu.
Jei man busimas vyras pasiulytu pasirasyti tokia sutarti, tai is karto grusciau lauk pro duris ir neziurint to kad as ji myleciau ir t.t.
Jei man busimas vyras pasiulytu pasirasyti tokia sutarti, tai is karto grusciau lauk pro duris ir neziurint to kad as ji myleciau ir t.t.
esi labai didele romantike, zemeje deja viskas ivyksta kiek kitaip nei svajonese
Nieko blogo nematau vedybu sutartyse, aisku jai jos protingai ir saziningai surasytos 
Dabar kai esate isimyleje iki ausu
tai viskas ir atrodo rozinem spalvom. Ir mylim ir pasitikim ir t.t. 
Bet vedybu sutartis tai tik susitarimas ir garantijos, jei kas nors
neduok Dieve nutiktu.
Neteisi mergina, kuri sako kad vytu lauk savo mylimaji.
Gal butit jis tik noretu sutartimi ja ir vaikus apsaugoti ateityje, numatydamas islaikyma ar kt.
Be to ar pagalvojoti apie nelaimes nutinkancias netiketai: avarijos ir pan. Ir jus liekate vienos su mazyliais ar jau kaiek paaugusiais. O tada atiranda visokiu giminaiciu ir artimuju
, kurie nusprendzia kad jums niekas nu ar beveik niekas nepriklauso, nes pvz.: tik "amzinatilsi" mokejo paslola, gerai uzdirbo ir pan. O jus liekate tomis "veltedemis" kurios ir taip jau ilgai dziaugetes gyvenimu (ir niekam neidomu, kad tvarkete namus, pirkote maista, virete ir t.t. zodziu "kaisete skyles", "sukote galvas kaip sudurti gala su galu" ir pan.)
Deja teismai remiasi tik popieriais, o ne emocijomis ir tuo kaip buvo is tikruju, bet nera irodymu juodu ant balto.
Va cia galetu gelbeti vedybu sutartyje aptarti dalykai...
Vertetu pamastyti?
Dabar kai esate isimyleje iki ausu
tai viskas ir atrodo rozinem spalvom. Ir mylim ir pasitikim ir t.t. Bet vedybu sutartis tai tik susitarimas ir garantijos, jei kas nors
neduok Dieve nutiktu. Neteisi mergina, kuri sako kad vytu lauk savo mylimaji.
Gal butit jis tik noretu sutartimi ja ir vaikus apsaugoti ateityje, numatydamas islaikyma ar kt.Be to ar pagalvojoti apie nelaimes nutinkancias netiketai: avarijos ir pan. Ir jus liekate vienos su mazyliais ar jau kaiek paaugusiais. O tada atiranda visokiu giminaiciu ir artimuju
, kurie nusprendzia kad jums niekas nu ar beveik niekas nepriklauso, nes pvz.: tik "amzinatilsi" mokejo paslola, gerai uzdirbo ir pan. O jus liekate tomis "veltedemis" kurios ir taip jau ilgai dziaugetes gyvenimu (ir niekam neidomu, kad tvarkete namus, pirkote maista, virete ir t.t. zodziu "kaisete skyles", "sukote galvas kaip sudurti gala su galu" ir pan.)Deja teismai remiasi tik popieriais, o ne emocijomis ir tuo kaip buvo is tikruju, bet nera irodymu juodu ant balto.
Va cia galetu gelbeti vedybu sutartyje aptarti dalykai...
Vertetu pamastyti?
Nors mes nesudarom sutarties, bet pritariu Balandžiukei.
Kai abu nieko neturim, tai ir sutarčių nereikia
QUOTE(Balandžiukė @ 2005 06 07, 13:25)
Nieko blogo nematau vedybu sutartyse, aisku jai jos protingai ir saziningai surasytos
Dabar kai esate isimyleje iki ausu tai viskas ir atrodo rozinem spalvom. Ir mylim ir pasitikim ir t.t.
Bet vedybu sutartis tai tik susitarimas ir garantijos, jei kas nors neduok Dieve nutiktu.
Neteisi mergina, kuri sako kad vytu lauk savo mylimaji. Gal butit jis tik noretu sutartimi ja ir vaikus apsaugoti ateityje, numatydamas islaikyma ar kt.
Be to ar pagalvojoti apie nelaimes nutinkancias netiketai: avarijos ir pan. Ir jus liekate vienos su mazyliais ar jau kaiek paaugusiais. O tada atiranda visokiu giminaiciu ir artimuju , kurie nusprendzia kad jums niekas nu ar beveik niekas nepriklauso, nes pvz.: tik "amzinatilsi" mokejo paslola, gerai uzdirbo ir pan. O jus liekate tomis "veltedemis" kurios ir taip jau ilgai dziaugetes gyvenimu (ir niekam neidomu, kad tvarkete namus, pirkote maista, virete ir t.t. zodziu "kaisete skyles", "sukote galvas kaip sudurti gala su galu" ir pan.)
Deja teismai remiasi tik popieriais, o ne emocijomis ir tuo kaip buvo is tikruju, bet nera irodymu juodu ant balto.
Va cia galetu gelbeti vedybu sutartyje aptarti dalykai...
Vertetu pamastyti?
Dabar kai esate isimyleje iki ausu
tai viskas ir atrodo rozinem spalvom. Ir mylim ir pasitikim ir t.t. Bet vedybu sutartis tai tik susitarimas ir garantijos, jei kas nors
neduok Dieve nutiktu. Neteisi mergina, kuri sako kad vytu lauk savo mylimaji.
Gal butit jis tik noretu sutartimi ja ir vaikus apsaugoti ateityje, numatydamas islaikyma ar kt.Be to ar pagalvojoti apie nelaimes nutinkancias netiketai: avarijos ir pan. Ir jus liekate vienos su mazyliais ar jau kaiek paaugusiais. O tada atiranda visokiu giminaiciu ir artimuju
, kurie nusprendzia kad jums niekas nu ar beveik niekas nepriklauso, nes pvz.: tik "amzinatilsi" mokejo paslola, gerai uzdirbo ir pan. O jus liekate tomis "veltedemis" kurios ir taip jau ilgai dziaugetes gyvenimu (ir niekam neidomu, kad tvarkete namus, pirkote maista, virete ir t.t. zodziu "kaisete skyles", "sukote galvas kaip sudurti gala su galu" ir pan.)Deja teismai remiasi tik popieriais, o ne emocijomis ir tuo kaip buvo is tikruju, bet nera irodymu juodu ant balto.
Va cia galetu gelbeti vedybu sutartyje aptarti dalykai...
Vertetu pamastyti?
O aš irgi pritariu Balandžiukei, tik dabar į viską per rožinius akinius žiūrim, o pasižiūrėkit statistiką....kiek skirybų ir kiek visokių ginčų...o tokios sutartys tikrai padėtų...
Kaip aš sakau, kiekvienas dalykas turi savus pliusus ir minusus. Mesasmeniškai apie tai net nekalbėjom, nes to nenorėjom. Išvažiavom į užsienį užsidirti pinigėlių savo ateičiai. nors dar buvom nevedę ir vyras uždirbo daugiau, nesidalinom ir neskaičiavom, dėjom į mūsų bendrą taupyklę. Grižę išsikėlėme vestuves. Gerai, kad viskas gerai, tai daugiau apie nieką ir galvot nesinori. Gerai, manau dėl to, kad verčia "nepasiduoti" gyvenime, nenorėt gyvent iš kito gero, siekti gyvenime kažko pačiam.
As visokiu "vaizdu" esu prisiziurejusi ir is savo seimos, ir is giminiu, ir draugu rato - nieks juk uz "monstru" neteka, o gyvenimas, nors banaliai skamba, labai ziaurius isbandymus siuncia - kartais silpnesni neislaiko, ir tada va gyvenimas su tokiu zmogumi nebemielas tampa - o skyrybu atveju, tas "mylimasis" taip akis isdraskys, kad nieko nebesinores. As asmeniskai net uz save garantuoti 100 procentu nedristu. Siandien mylim vienas kita, viskas gerai - ir duok Die, bet galbut po 10 m. labai liudna bus.
As su savo draugu vedybu sutarti esame aptare gana seniai, o dabar kai vestuves planuojame, juokiames, kad rasyt rasysime, o ka irasyt - neturime - nei namu, ne pinigu
As su savo draugu vedybu sutarti esame aptare gana seniai, o dabar kai vestuves planuojame, juokiames, kad rasyt rasysime, o ka irasyt - neturime - nei namu, ne pinigu
QUOTE(Balandžiukė @ 2005 06 07, 12:25)
Be to ar pagalvojoti apie nelaimes nutinkancias netiketai: avarijos ir pan. Ir jus liekate vienos su mazyliais ar jau kaiek paaugusiais. O tada atiranda visokiu giminaiciu ir artimuju
, kurie nusprendzia kad jums niekas nu ar beveik niekas nepriklauso, nes pvz.: tik "amzinatilsi" mokejo paslola, gerai uzdirbo ir pan. O jus liekate tomis "veltedemis" kurios ir taip jau ilgai dziaugetes gyvenimu (ir niekam neidomu, kad tvarkete namus, pirkote maista, virete ir t.t. zodziu "kaisete skyles", "sukote galvas kaip sudurti gala su galu" ir pan.)Deja teismai remiasi tik popieriais, o ne emocijomis ir tuo kaip buvo is tikruju, bet nera irodymu juodu ant balto.
Vedybų sutartyje aptariama, kas bus skyrybų atveju, o ne mirties. Tam reikalingas testamentas
na manau jei vienas iš jūsų turi vaikų arba yra turtingesnis tada žinoma reiktų pasirašyti tą sutartį, nors aš manau kad ir tokiu atveju nesirašyčiau 
