Kaklo slankstelių trauma - "Spranduko nukrėtimas"

Gal kas esate su tuo susidūrę, mano masažistė teigia apžiūrėjusi, kad mano dukrai nuukrėstas sprandas pilna sprande kažkokių iškilusių žirniukų, jau beveik 2 metai kankinamės su vidurių užkietėjimu, ar ši bėda gali būti susijusi su sprando nukrėtimu?

taip gali buti nuo to ,ieskok kas atstato spranduka

Vaikai nukrėstu sprandu žiūri iš "apačių" ir kaklo šonuose apsičiuopia maži guzeliai kaip žirniukai

nesu tokiu gydymu fanatike ar labai tikinti tuo, bet musu mieste vos vaikutis nenumire, nerado daugiau kaip savaite kas jam yra, gulejo leisgyvis, veme, viduriavo, nieko daktarai nerado, kol mama sugalvojo paskutine diena atsivesti taip jusu vadinama bobute, nes itare, kad sprandukas, o daktarai stojo piestu, neva, tokiu ligu nera, o vaikiukui jau siaubingai blogai buvo..vakare sesyte paliko skyriaus duris is lauko nerakintas, susitare mamyte, iejo bobute ir patvarke spranduka, teko kelti net kelis kartus, bet kita diena, daktarams buvo sokas, vaikas zvalus, valgo ir t.t po kliu dienu isleido namo, o pries tai leisgyvi norejo siusti i didziuju miestu klinikas..lankesi pas bobute dar kelis kartus, atstate vaikiuka ant koju tik ji..
drauges berniuka masazavo vaiku masazuotoja ir pamate daugybe zirniuku, nusiveze, atstate, po savaites, vaikas suvalge 2 kiausinius, kur anksciau spjaudavo viskas lauk, kas ne skysta, nes tiek buvo isburkje, kad jis nei kasnio neprarydavo..cia tikrai mano matyta situacija, kad vaikas per 2 svaiates visa kg priaugo, o nevalgymas budavo siaubingas, 2 m gerdavo tik aptamili, nes nieko daugiau neisiulydavo...
pasakysiu taip....as ir nelabai tuo tikejau, bet jei paliestu mano vaika, ir nerasciau ka daryti, tikrai vaziuociau pas tas bobutes...juk ne siaip sau vaziuoji, kad visos taip daro ar kaszkas pagyre,, kad va, poveikis geras, vaziuoji del vaiko, nes tiki tuo, jog tai gali padeti..gali metyti akmenimis mane tos, kurios tuo netiki, bet neduok, die, kada tektu paciai to griebtis, tada supras..as tikiu tuo, nes ir girdejau ir realiai su sia beda tvarkosi mano draugel.reikia saugoti vaikiuka, kad vel neuzsigautu, kad vel nenukrestu, bet nevisad imanoma isaugoti..siaip dar sako, kad jei jau syki nuvezei, teks vezioti kas kiek laiko, bet kas geriau, ar kad vaikas nevalgo, rekia, serga nuolat..jai sios bedos po menesio pasibaige..vien jau tai, kad kiek jis dabar valgo ir nieko neisspjauna lauk, sukramto ir ryja, o anksciau valge tik skysta maista

Sakes kaip baisu niekad nebuciau pagalvojus , kad tokiu ligu buna, o jei atsitktu ir nezinociau, kad taip buna tai ir vaikelio gali netekti aciu toms kurios pasidalina savo patirtim, negalima spjauti i vandeny is kurio gali tekti gerti.

vava, niekada nesakau, kad taip nebus, kolkas gerai viskas, bet jei matysiu, kad reikia, tikrai vesiu pas bobutes, nes as tuo tikiu, turiu gyvu pvz kaip vaikai atkunta ir net is reanimacijos iseina

sveikos, mamytes, papasakosiu ir as savo kailiu patirta istorije nors kaip cia ir daugelis raso netikejau tikiu dalyku,nes pirma dura uzauginau be jokiu ligoniniu ir tokiu problemu nebuvo,o va su antru tai ligonines neisvengem jau ne karta ,paskutiny kartely mano vaikas pradejo nevalgyti ,vidurioti pasidare mieguistas,tik glaustydavosi ir verkdavo kai nusivezem y primajy paeme krauje ir padare tyrymus ,atsakymai buvo baisus cukrus didelis,liaukocitu 25,pakiles acetonas ir dar daug visko ,ko jau as nesugebejau ysiminti ,pagulde y ligonine stebejimui, tiesa temperaturos neturejom,pastate vaikui laseline ,net ziauru ziureti kaip vaikas kankinamas ta popiete mum sulasino 3 lasalines ,atjunge 2valnd nakties,ryte pdare vel tyryma ,viskas buvo taspats ,tiesa keitesi pamaina ,ir buvo tokia daktare kuriai atejus vizituoti ryte as turejau nupasakoti ka mes ten darom,po to as jos taip ir nemaciau,iki kol mus isleido sesele,bet dar pries tai ta daktare kur mus prieme ryte pamacius tyrymus paskyre dar viena lasaline,vel vaikui buvo kancia ,galu gale ,pries jei baigiant laset paeme slapimo tyryma ir jau acetono nebuvo,pagaliau paleido mus namo ir liepe pirmadieny pasirodyti,vaikas buvo nuo lasaliniu isgasditas tikraje to zodzio prasme,pamates balta kalata klyke nesavu balsu,be to dar pradejo puliuot akytes ir uztino, kaip ir buvo liepta pirmadieny pasirodem, pagerejimo praktiskai jokio nebuvo tik ybaugintas vaikas liaukocitai vel tokie patys bat as jau guldyti savo vaiko nesiruosiau leisti,tada padare kordiograma,pilvo ekoskopije,prabuvom ligonine daugiau nei pusej dienos su vaiku ant ranku,nieko nerado ,ir tadasiunte y kauna,bet pries tai pasake daktare kad jei dar taip nera susidurus,ir tik tada man atejo si mintis y galva ,kad gali buti sprandukas,ta paty vakara susieskojo taip sakoma bobute ir nuvezem,nors as namaniau kad tai pades,ir jau ta paty vakara mus vaikas buvo visai kitas,tiesa kita vakara dar sykuty vezem nes sake kad labai daug buvo.dabar musu vaikas sveikas tik visko bijo net y lauka rengtis reike jis galvoje kad jau jy kur vesim, stai tokia mano istorije.

O as manau,kad protingos mamos daro viska,kad vaikas gerai jaustusi,kreipiasi ten kur reikia,jeigu tiksliai zino.Matau,kad nesi susidurus su tuo,nes tada dar labiau keiktaisi,jei nerastai "tu bobuciu"...Mano sesers abiems vaikams taip yra nuo mazens ir niekada nesikreipia i gydytojus,nes nepadeda.Tiesiog nuveza pas moteri,kuri pataiso spranduka ir vaikas sveikas.Jei buna labai nukrestas,tai dar karta praso atvezt,o jei ne uztenka ir vieno karto.Tiesa,dukra jau isaugo is to,dabar tik mazesniajam buna.Visi galvojam,kad paveldejo,nes seses vyrui buvo taip pat vaikysteje.

Biskį neįtemą, bet gal yra mamų žinančių kur užkalba nuo mikčiojimo? Galit ir į až duomenis siųsti.

o kaip tas žiūrėjimas iš apačių? mano vaiaks keistai fiksuodavo žvilgsnį, šiek tiek atlošęs galvą atgal.ir šiaip turėjom visokių bėdelių, kaip galvytės nelaikymas ir t.t. aišku jau mes išmaišę mediciną . bet kažkodėl kirbėjo mintis man, ar čia nebus kazkas tokio(nors apie spranduko nukrėtimą iki šiol nebuvau girdėjus). vaikeliui kai buvo 3 savaitės, i musu stovinčią mašiną,,pabučiavo'' kita mašina. nu smūgis buvo, bet lialius kai miegojo , tiap ir miegojo kėdutėj, po to prabudęs jautėsi irgi gerai, jokių sukrėtimo požymių nebuvo... taip ir pamiršome tą įvykį. bet 2 mėn pasimatė žemas raumenų tonusas ir vėluojanti motorika... iki siol nesibaigiancios bėdelės. kazkaip atsargiai pagalvoju apie tą įvykį, bet....
o to sparnduko nukrėtimo požymiai tikriausiai kaip ūmios ligos, ar būna ir lėtinės formos????????????

Kiekvienas vaikas perneša skirtingai. Su nukrėstu sprandu gali apsiprasti ir stipriai nereaguoti. Kalbu iš patirties, nes abiem vaikams tenka kelti spranduką.Jaunėlis tik atpylinėti smarkai pradėjo. Ir dabar jei jau maistas eina lauk reik taisyti sprandą.
Sakyčiau nuvažiuokit pas kokia moterytę ir greitai viskas paaiškės ar problema čia ar reikia kitų kokių bėdukių ieškoti. Bent tuo metodu kuriuo keliamas sprandas maniškiams tai nemanau kad įmanoma pakenkti.

Čia kiekvienam vaikučiui skirtingai,kaip minėjo mamytė prieš mano postą. Mano abiems sūnums irgi sparndas taisomas nuo 6mėn,didysis jau 6 metų tai metai kaip nenusikrečia,o jaunėlis tai kas dvi sav maždaug. Vyresnėlio būdavo šaltos rankos labai,nenorėdavo valgyt,kartais viduriuodavo,kartais pilvuką skaudėdavo. O mažyliui jau visai kitaip,viena akutė lyg mažesnė pasidaro,piktas,cypia,zyzia,visiškai nevalgo (kas jam nebūdinga),prastai miega. Beto su mažium buvau irgi ligoninėje,prabuvom savaitę laiko,nes papuolėm į ten dėl stomatito,palašino skysčių,jau kaip ir namo,pradėjo vemt,pripiešė roto virusą,lašino lašines ką bedarė vaikui nei trupučio negerėjo,tada vyras atvežė tą močiutę kuri atitaiso,ir ką jūs manot, rytojaus dieną išvažiavome namo sveikut sveikutėliai. Jeigu įtariat kad sprandukas tikrai nedelskit ir nesiskubinkit vaiko į ligoninę kišt,nes žinau ne vieną atvejį,kai dėl sparnduko vos nenumirė O gydytojai nepripažysta šios ligos,nors mano gydytoja jau tyli ir man nepriešina,kai pasakau kad buvo sprandas.