Na pagaliau radau tokių,kurios tiki sprando nukrėtimu.aš jau 2 vaikiukus turiu,kuriem dažnai nusikrečia sprandukas.vienas pusės m.nukrito nuo lovos,o kitą 2.5 mėn.apvertė brolis su vežimėliu.tik mūsų požymiai nėra dar tokie baisūs-blogai miega,nevalgo,būna pikti.didesniam jau 6 ir lyg jau ir baigiam išaugt,o su mažu tai dar teks pavargt.marijampolėje yra moteris,kuri tik masažuodama gomurį atkelia spranduką.tikrai daug išmananti,vis dar mokslus visokius kremta,nors jau link 50 eina.pas ją lankydamasi prisiklausiau visokių istorijų-ir vandenligė,ir aklumas,galvos skausmas be priežasties,temperatūra.na vienu žodžiu visokios ligos,kurių daktarai nei randa,nei gali pagydyt.o aš atstačius savo vaikam sprandą iš karto pajuntu skirtumą-gerai miega valgo,linksi,neirzlūs tampa.
Nenoriu zieisti ir ipirsti kitiems savo netikejimo, tik smalsu darosi, kodel apie si ,,stebukla'' zino tik suvalkija? na, negirdejau, kad kokia bobute Telsiuose ar Radvilisky spranda atstatinetu? Gal cia tik as ?
Nejaugi nei vienai is Jusu kai buvote maza nera paciai to nutike? Cia randu irasus tik apie Jusu vaikucius. As noriu pasidalinti asmenine savo patirtimi ir pasakyti, kad tikrai tokia liga yra. Dbr man 30 m. Maza nuolat nusikresdavau spranda. Pirma karta tai ivyko kai buvau maza, gal 2 metu, mama yra sakiusi tiksliai, bet dbr as neprisimenu. Sake, kad buvo l auksta temperatura, nieko nevalgiau, is l judrios mergaites tapau apatiska, mama sake, kad tiesiog nykau akyse, buvo gaila, nes mate, kad silpstu ir numirsiu, ir nezinojo ka daryti, daktarai niekaip nenustate kas man yra, itare tai viena, tai kita, gyde, niekas nepadejo, mama buvo neviltyje. Kazkas is pazistamu patare nuvezti pakelti spranda. Is nebezinojimo kaip mane pagydyti, nes niekas negelbejo, taip ir padare. Ir pasveikau, mama sake, kad akyse pradejau taisytis, kita diena temperatura nukrito, gyvesne pasidariau, valgyti norejau. Mama sake, kad viena gydytoja prisipazino, kad tiki, kad as buvau nusikretusi spranda, bet del kazkokiu priezasciu neaiskiu, neva tai sarlatanizmas, gydytojai to viesai nepripazista. O as galiu pasakyti, kad pripazistu 100%, kad yra tokia liga, ir sita liga sirgau bent iki 10 metu tai tikrai, nes prisimenu, kad ejau i pradines klases ir dar nusikresdavau spranda, po to kazkaip ta liga isaugau. As spranda nuskresdavau labai daznai, vos ne kas kelios savaites, ir tevai visada vezdavo pas bobute, kuri nusplaudavo rankas, ikisdavo pirsta i burna, ir spusteldavo kazkur aukstai giliau gomuryje. As jau buvau pati ismokusi atpazinti kada nuskredavau spranda ir ateidavau mamai pasisakyti, kad nusikreciau ir kad mane veztu. O nusikredavau labai lengvai, ypac ziema, uztekdavo slystelt ant ledo, ar nusokti nuo besisupanciu supyniu, ar nuo suoliuko, ar nuo autobuso apatinio laiptelio, bet koks judesys, kur sakytume "opa" ir as nuskresdavau spranda. Buvau ismokusi saugotis, tiesiog nedaryti tokiu staigiu su sokimu susijusiu judesiu, ar neciuozineti, kad nepaslysti ant ledo. Is kur zinodavau, kad nusikreciau? Is to jausmo, kuri pajunti ta sekunde kai nusikreti. Kazkas sprande, kakle is nugaros puses trukteli, taip lyg kaklas per 1 cm pailgetu. Ir net garsa truktelejimo girdi. Ir taip nemaloniai suspengia ta sekunde galvoje kaip nutruktu kokia gysla. Tai panasiausia i jausma ir garsa, kai buna vaikai ima uz savo rankos pirsto galo ir trukteli, ir buna toks garsas, lyg kaulas issinarintu ir toks vaizdas, kad pirstas pailgeja. Labai sunku paaiskinti kuo tiksliau. Kaip jausdavausi nusikretus spranda? Kol pakils temperatura, pradesiu nevalgyti, viduriuoti, vemti nieks nelaukdavo, vezdavo ps bobute, man man paciai budavo toks jausmas kaip visas gyvenimas leteja, darydavausi vangi, viskas neidomu, apatiska, nenoriu nieko, nei zaisti, ir valgyti, taip kaip slapiu maisu trenkta, tik laukdavau, kad greiciau mane pas bobute veztu. Patikekit pageredavo ta pacia sekunde kaip tik pakeldavo spranda, akyse is karto prasviesedavo. O kai ikisdavo pirsta ir ta kazkoki guziuka gomuryje spusteldavo budavo toks jausmas, kaip tas guziukas kazkur i savo vieta atsistavo, su tuo paciu trakstelejimo jausmu ir garsu. O jei nepavykdavo is pirmo karto atstatyti, tai jausdavau ir sakydavau, kad neisejo, darykit dar karta. Procedura nera l maloni, bet pripranti, ir kai yra blogai, ir kai po jos zinai kaip pagereja, tai net vaikas budamas suvoki, kad tik vezkit mane greiciau pas ta bobute, nes ji man pades. Dbr suaugus turiu kita beda, sinusita, nuolat juo sergu, nuolat einu pas gydytoja, kad nosi plautu, procedura nemaloni, bet pripranti, eini pas gydytoja kaip isganymo, nes dusti, ir zinai, kad isplovus nosi bus geriau, nes galesi kvepuoti, nedusi. Cia lygiai taip pat, kaip kai issinarinat koja, tiksliai jauciat ir suprantat, kad issinarinot, ir kai atstato gydytojas i vieta, jauciat, kad atstate. Manau tos bobutes jau nebera gyvos, nes ji jau tada buvo bobute, o prabego 30 m. Budavo, kad kai mane veza, prasilenkdavom su kitais vaikais. Mane pas ja taip daznai vezdavo, kad man jau buvo beveik tas pas kaip pas savo mociute vaziuoti, vos tik ivaziuodavo tevai i jos kiema, as lipdavai pirma is masinos, begdavau per kiema, kad tik jinai man kuo greiciau padetu. Budama nedidele mergaite as tikrai nesigilinau, kad jinai ne tradicine gydytoja, o liaudies medicinos atstove, man ji buvo zmogus, kuris man padedavo, kai man budavo nesveika, ir viskas, ir budama vaikas as tikrai nezinojau apie toki dalyka kaip placebas, kai zmogu isgydo jo tikejimas. Zinau tiek, kad as nuskredavau spranda, jusdavau ta nusikretima kai tai ivykdavo ir kad man nuo tos sekundes blogedavo, jusdavau, kaip man ta sparnda atstatydavo i vieta ir pageredavo. Ir nereikia vadinti tokiu zmoniu sarlatanais, is kur kitur issivyste tradicine medicina, jei ne is liaudies medicinos, is senoves ziniuoniu, indenu samanu ir pan. Mes labai greitai uzmirstame tai kas buvo per amziu amzius sena puoselejama ir labai greitai itikime naujais dievais. Labai didelis klausimas kuo tiketumete, jei per TV kaimo bobutes, kurios vaistazolemis gydo reklamuotu taip daznai kaip vaistus, gydytojus... Yra fraze, kaip ziuri, taip ir matai. Arba kita, ka reklamuoja, tuo ir tiki. As ne pries tradicine medicina, ir pati ja naudojuosi, bet zinau, kad vienos tiesos niekada nebuna, visada teisios yra kelios tiesos is dalies. Tiesa ir ta, kad tarp liaudies medicinos salininku yra apsisaukeliu, bet pasakykite kurioje gyvenimo srityje ju nepasitaiko, nera tokiu sriciu, tai pat tiesa ir ta, kad siuolaikine medicina yra labai didelis amzinas su labai dideliu pelnu verslas, nes zmones sirgo, serga ir sirgs, bet lygiai taip siais laikas bet kuri gyvenimo sritis yra verslas. Tikiuosi sitas mano laiskas pades toms mamoms, kuriu vaikuciai nusikrecia sprandukus, tiketi savimi, gal ir ju vaikuciai paauge papasakos panasius pojucius kaip as atsimenu, ir l ryskiai, ir visa gyvenima, o skeptikiu akis praples placiau matyti. Visiems linkiu buti sveikiems ir nesirgti.
Nejaugi nei vienai is Jusu kai buvote maza nera paciai to nutike? Cia randu irasus tik apie Jusu vaikucius. As noriu pasidalinti asmenine savo patirtimi ir pasakyti, kad tikrai tokia liga yra. Dbr man 30 m. Maza nuolat nusikresdavau spranda. Pirma karta tai ivyko kai buvau maza, gal 2 metu, mama yra sakiusi tiksliai, bet dbr as neprisimenu. Sake, kad buvo l auksta temperatura, nieko nevalgiau, is l judrios mergaites tapau apatiska, mama sake, kad tiesiog nykau akyse, buvo gaila, nes mate, kad silpstu ir numirsiu, ir nezinojo ka daryti, daktarai niekaip nenustate kas man yra, itare tai viena, tai kita, gyde, niekas nepadejo, mama buvo neviltyje. Kazkas is pazistamu patare nuvezti pakelti spranda. Is nebezinojimo kaip mane pagydyti, nes niekas negelbejo, taip ir padare. Ir pasveikau, mama sake, kad akyse pradejau taisytis, kita diena temperatura nukrito, gyvesne pasidariau, valgyti norejau. Mama sake, kad viena gydytoja prisipazino, kad tiki, kad as buvau nusikretusi spranda, bet del kazkokiu priezasciu neaiskiu, neva tai sarlatanizmas, gydytojai to viesai nepripazista. O as galiu pasakyti, kad pripazistu 100%, kad yra tokia liga, ir sita liga sirgau bent iki 10 metu tai tikrai, nes prisimenu, kad ejau i pradines klases ir dar nusikresdavau spranda, po to kazkaip ta liga isaugau. As spranda nuskresdavau labai daznai, vos ne kas kelios savaites, ir tevai visada vezdavo pas bobute, kuri nusplaudavo rankas, ikisdavo pirsta i burna, ir spusteldavo kazkur aukstai giliau gomuryje. As jau buvau pati ismokusi atpazinti kada nuskredavau spranda ir ateidavau mamai pasisakyti, kad nusikreciau ir kad mane veztu. O nusikredavau labai lengvai, ypac ziema, uztekdavo slystelt ant ledo, ar nusokti nuo besisupanciu supyniu, ar nuo suoliuko, ar nuo autobuso apatinio laiptelio, bet koks judesys, kur sakytume "opa" ir as nuskresdavau spranda. Buvau ismokusi saugotis, tiesiog nedaryti tokiu staigiu su sokimu susijusiu judesiu, ar neciuozineti, kad nepaslysti ant ledo. Is kur zinodavau, kad nusikreciau? Is to jausmo, kuri pajunti ta sekunde kai nusikreti. Kazkas sprande, kakle is nugaros puses trukteli, taip lyg kaklas per 1 cm pailgetu. Ir net garsa truktelejimo girdi. Ir taip nemaloniai suspengia ta sekunde galvoje kaip nutruktu kokia gysla. Tai panasiausia i jausma ir garsa, kai buna vaikai ima uz savo rankos pirsto galo ir trukteli, ir buna toks garsas, lyg kaulas issinarintu ir toks vaizdas, kad pirstas pailgeja. Labai sunku paaiskinti kuo tiksliau. Kaip jausdavausi nusikretus spranda? Kol pakils temperatura, pradesiu nevalgyti, viduriuoti, vemti nieks nelaukdavo, vezdavo ps bobute, man man paciai budavo toks jausmas kaip visas gyvenimas leteja, darydavausi vangi, viskas neidomu, apatiska, nenoriu nieko, nei zaisti, ir valgyti, taip kaip slapiu maisu trenkta, tik laukdavau, kad greiciau mane pas bobute veztu. Patikekit pageredavo ta pacia sekunde kaip tik pakeldavo spranda, akyse is karto prasviesedavo. O kai ikisdavo pirsta ir ta kazkoki guziuka gomuryje spusteldavo budavo toks jausmas, kaip tas guziukas kazkur i savo vieta atsistavo, su tuo paciu trakstelejimo jausmu ir garsu. O jei nepavykdavo is pirmo karto atstatyti, tai jausdavau ir sakydavau, kad neisejo, darykit dar karta. Procedura nera l maloni, bet pripranti, ir kai yra blogai, ir kai po jos zinai kaip pagereja, tai net vaikas budamas suvoki, kad tik vezkit mane greiciau pas ta bobute, nes ji man pades. Dbr suaugus turiu kita beda, sinusita, nuolat juo sergu, nuolat einu pas gydytoja, kad nosi plautu, procedura nemaloni, bet pripranti, eini pas gydytoja kaip isganymo, nes dusti, ir zinai, kad isplovus nosi bus geriau, nes galesi kvepuoti, nedusi. Cia lygiai taip pat, kaip kai issinarinat koja, tiksliai jauciat ir suprantat, kad issinarinot, ir kai atstato gydytojas i vieta, jauciat, kad atstate. Manau tos bobutes jau nebera gyvos, nes ji jau tada buvo bobute, o prabego 30 m. Budavo, kad kai mane veza, prasilenkdavom su kitais vaikais. Mane pas ja taip daznai vezdavo, kad man jau buvo beveik tas pas kaip pas savo mociute vaziuoti, vos tik ivaziuodavo tevai i jos kiema, as lipdavai pirma is masinos, begdavau per kiema, kad tik jinai man kuo greiciau padetu. Budama nedidele mergaite as tikrai nesigilinau, kad jinai ne tradicine gydytoja, o liaudies medicinos atstove, man ji buvo zmogus, kuris man padedavo, kai man budavo nesveika, ir viskas, ir budama vaikas as tikrai nezinojau apie toki dalyka kaip placebas, kai zmogu isgydo jo tikejimas. Zinau tiek, kad as nuskredavau spranda, jusdavau ta nusikretima kai tai ivykdavo ir kad man nuo tos sekundes blogedavo, jusdavau, kaip man ta sparnda atstatydavo i vieta ir pageredavo. Ir nereikia vadinti tokiu zmoniu sarlatanais, is kur kitur issivyste tradicine medicina, jei ne is liaudies medicinos, is senoves ziniuoniu, indenu samanu ir pan. Mes labai greitai uzmirstame tai kas buvo per amziu amzius sena puoselejama ir labai greitai itikime naujais dievais. Labai didelis klausimas kuo tiketumete, jei per TV kaimo bobutes, kurios vaistazolemis gydo reklamuotu taip daznai kaip vaistus, gydytojus... Yra fraze, kaip ziuri, taip ir matai. Arba kita, ka reklamuoja, tuo ir tiki. As ne pries tradicine medicina, ir pati ja naudojuosi, bet zinau, kad vienos tiesos niekada nebuna, visada teisios yra kelios tiesos is dalies. Tiesa ir ta, kad tarp liaudies medicinos salininku yra apsisaukeliu, bet pasakykite kurioje gyvenimo srityje ju nepasitaiko, nera tokiu sriciu, tai pat tiesa ir ta, kad siuolaikine medicina yra labai didelis amzinas su labai dideliu pelnu verslas, nes zmones sirgo, serga ir sirgs, bet lygiai taip siais laikas bet kuri gyvenimo sritis yra verslas. Tikiuosi sitas mano laiskas pades toms mamoms, kuriu vaikuciai nusikrecia sprandukus, tiketi savimi, gal ir ju vaikuciai paauge papasakos panasius pojucius kaip as atsimenu, ir l ryskiai, ir visa gyvenima, o skeptikiu akis praples placiau matyti. Visiems linkiu buti sveikiems ir nesirgti.
Dieve brangus, kituose šalies regionuose net negirdėt apie tokią ligą nesuprantu, sprandai braška tik suvalkijoj, gal ten kokia vibracija ypatinga, ar kas
oi tai labai rimta liga,ir daktarai tos ligos nepripazysta.tai zino tik senos bobukes kurios ir moka ji atitaisyti.
kur tu gyveni,nes as gyvenu VILNIUJE,tai buvau padavus skelbima bet niekas netsirado,nes mano sunui buvo sprandas nukrestas .
mes kokius metus vazinejom i MARIJAMPOLE ,ten drauge gyveno ir pazinojo bobuke kuti taiso sprandus,nes jos mergaitai tas pats buvo Papildyta:
pamirsau parasyti pozymius;nevalgo,poakiai gali buti pajuode,ir akytes buna negrazios,kaip as sakau tai rainos.nu ir matosi kad vaikui kazkas yra.
maniskis tai pradejo viduriuoti,tai is karto nepagalvojau apie spranda,daktarai vaistus kiso ka tik nedare,paskui vyro mama sako gal jam sprandas,nu ir tikrai.
atstate spranda,nustojo viduriuoti ir valge kaip tikras vyras .
ir sitos ligos daug kas nezino,ir dar sprando sonuose turi jaustis zirniuko formos guziukai,daktarai tai sako kad tai limfazgiai,bet is tikruju tai sprandas.
mano sunui tai ir dabar jie stovi juos reikia masazuoti,tai po kazjurio laiko jie išsimasazuoja .mano sesers mergaitai 11m,tai dar ir dabar kartais veda taisyti.ir dar girdejau kad gerai tepti tuos guziukus zuikio taukais
Sveiki as cia naujoke, pastebejau aktualia tema siuo metu. Kur jus suradote ta bobute kuri atitaise aikuciui spranduka? Gal turite koky kontakta? Buciau labai dekinga.
net ir civilizuotam pasaulyje visko yra. Kai auginu savo pirmąją mažylę, tai draugė vežėsi pas bobutę savo berniuką. Tuo metu mano mažė labai atpylinėjo ir šiaip buvo vangi. kai su drauge nuvažiavau, tai po procedūros jau namo važiuojant mano mergaitė pralinsmėjo ir baigėsi visos valgymo bėdos o daktarai nors ir nepripažino , bet žinau kad net ir jie patys naudojasi tos pačios bobutės paslaugomis...
Didesnės nesąmonės dar nesu girdėjusi Jau pati nevisada medikais patikiu, bet kad išradinėjat pačios ligas, tai čia jau didesnio absurdo nesurasi turbūt Medikai ne tai, kad gydo kitom priemonėm, bet net nepripažįsta tos "ligos", o jūs ir toliau dviračius išradinėjat. Košmaras. Jetus kokia tamsuolių ir runkelių tauta. Dar kai perskaičiau, kad čia tik suvalkijoj ta "liga", tai nors krisk negyvas O žemaitijoj bambos išvaržas irgi tokios "gydytojos" gydo. Tik įdomu, kokiu būdu? Gal sukiša piršta per išangę ir patvarko iš vidaus? Gryna komedija, ot prisijuokiau
Kartais galima netikėti, kol pats nesusiduri su kokiu retu įvykiu, kartais tiesiog žmonės vieni linkę tikėti, kiti ne, bet kad mamų forume būtų šaipomasi iš pareikštos nuomonės, tai tikrai iki šiol netikėjau
juokiasi tos,kas dar neturi vaikuciu arba kas nesusidure su sia problema.reiketu pakeisti antrastes pavadinima-ne sprando nukretimas,o kaklo isvarzos.issamiau informacija galite rasti www skelbiu lt paslaugose paieskojus holistines sveikatos kabinetas.
sveikos mamos. gal kas turit kokai nors info, apie moteri marijampoleje, kuri kelia sprandus - Lilija Špakauskiene. lankemes pas ja, bet labai jau itartinai atrode, toks jausmas, kad tik pinigus nuplesia ir vis perkelia seansus, tipo per viena karta nieko padaryti neina.
sveikos mamos. gal kas turit kokai nors info, apie moteri marijampoleje, kuri kelia sprandus - Lilija Špakauskiene. lankemes pas ja, bet labai jau itartinai atrode, toks jausmas, kad tik pinigus nuplesia ir vis perkelia seansus, tipo per viena karta nieko padaryti neina.
jei isnires slankstelis labai apauges,tai per vienakart ir neina pataisyt
mes su sita beda ir ne karta susidure niekada netikejau,bet...
prasidejo nuo to kad sirgom Roto virusu,pragulejom 4 paras,isleido namo,ale viskas gerai,bet ant rytojaus ziuriu kad tas vaikas silpsta akyse,jau net nebepastovejo ant koju...nu ka,nusprendem isbandyt ta spranduka,nes jau nebezinojom ka daryt...pataise,ir ta pacia diena vaikas atgijo,galim sakyt akyse...
suprantu,kad visoms keista,kurios su tuo nesusidure tikiuos ir neteks,nes cia nieko gero
