Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

kas yra neatleidziami dalykai? man rodos "butinai neatleisti neistikimybės" suformavo pati visuomene.
teisingai Moonte rase: žiurek, gal zmogus ir noretu atleisti, ne tik atleisti, bet ir gyventi toliau, bet gi is pasamones jam kapsi: buk orus, gerbk save, spirk laukan viska ir gyvenk issidraskes.
labas rytas, tiek pridiskutave, kad nespeju skaityti po savaitgalio.

As kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad savo ir vyro santykius reikia laikyti sau. Neverta perdaug dalintis su draugem ar giminaiciais. Tik su paciais artimiausiais.

Kitaip bus daug apkalbu, kad va, ziurek tas ivyko ir gyvena, kaip cia taip ir t.t. Smerkimas, teisimas, etikeciu klijavimas.

MB gimine plati, daug visokiu istoriju zinom, as tik stengiuosi neversti akiu, nekomentuoti. Gyvena kaip gyvena, susipyko, susitaike, jei dabar gerai - valio, negerai - gali susikrauti daiktus, atvaziuoti pas mus dviems savaitems, pailseti vienas nuo kito. 

 

kai kurie nurimsta tik tada, kai priešas miręs

Netikiu, kad zmogus diena is dienos su baisia neapykanta kalbantis apie santykius pasibaigusius pries 20 m yra laimingas. Nu ne uz ka. ;) 

Tą patį sakiau ir aš - apie monogamiją. nereiškia, kad žmonės negali būti monogamiški, susikloscius aplinkybėms. bet susikloscius paprastoms aplinkimybes, žmones yra poligamiški, jie iš esmės yra tokie. monogamija - daugiau pasirinkimas. gerai, jei teko vienas vyras, nuostabūs santykiai, jei dirbo ir INVESTAVO Į SANTYKIUS abi pusės, o ne tik viena.
Knyga Ch. Ryan "Sekso aušra" - minejau, apie monogamijos mito panaikinimą.
p.s. poligamija gali nieko bendro netureti su neistikimybe. pvz, kad ir istorija su IŠ_Šviesos draugu. (tokiu istoriju nnn, atsiprašau, kad miniu Šviesą.) žinojo, kad jis laikinai, kad skirsis, vadinasi, jau širdyje žinojo i prieki, kad bus kiti santykiai, kad gyvenimas nesugrius, Iš_Šviesos nelįs į urvą, negyvens su katinais. jei kažkas blogai sekasi, moteris i prieki tikisi, kad skirsis, kad jos kažkur laukia kitas vyras. žmonės nesilaidoja gyvi. žmonės gyvena viltimi, kad visada kažkas bus geriau. (nesvarbu, klaidos, daromos santykiuose, yra jų pačių ar kito.)
taigi, poligamija būna serijine, (vienas partneris po kito), arba daugiaplanė, vienu metu - kaip pas musulmonus, arba nelegaliai daugiasluoksnė - kaip pas individualistus vakariečius.
bet jei žmonėms nutiko monogamiška istorija, viskas lb puiku, šaunu. (Menu filmą "Užrašų knygutė" (Nlotebook). )
Kita vertus - Remarko teiginys: "Gyvenimas per trumpas vienai meilei".
ar pasakyta iš noro pateisinti save? O gal tikrai - visų istorijos gražios ir skirtingos.



kodel gi. o kai as pasakau, kad pagelbeju vyrui - tai replikos irgi pasipila. tau su filmais neįtiksi.

Pavydžiu išvykstantiems atostogų...Ech, taupau taupau tas atostogas, o jos ištirpsta.
Labai daug ir įdomių diskusijų čia per savaitgalį vyko, kai kiti tinginiavo.

Apie neištikimybę. Turbūt galima čia ištisus tomus prirašyti ir lygiai tiek pat pridiskutuoti.
Turbūt daug kas nesupras ir labaaai neigiamai žiūrės, bet man asmeniškai monogamija tikrai nėra būtina laimės sąlyga. Laimingai žmonės gali gyventi labaaai įvairiai. Ir fizinė neištikimybė tikrai nėra kažkas tokio baisaus. Kaip ir skyrybos. Ir dar ir kaip galima išsaugoti santykius draugiškus išsiskyrus, galima kalbėtis ir tartis apie viską. Taip pat ir apie jausmus. Skaitau dabar, beje, K. G. Jungo biografiją, kur autorė taip labaaaai išsamiai pasiknaisiojo jo gyvenime ir asmeniniuose santykiuose. Jis turėjo žmoną, vaikus ir padėjėją darbo klausimais, kuri pamažu tapo ir jo mylimąja. Visi apie visus žinojo.
Ar aš manau, kad tai pavyzdys? Ne. Ar aš manau, kad taip žmonės gali pasirinkti ir būti dėl to tiek laimingi, tiek nelaimingi lygiai taip pat, kaip ir būdami ščyrai ištikimi? Taip. Ar čia šiek tiek provokuoju? Ai

visiškai prastai įsigilina į mano žinutes, nes, aišku mane pačią daugeliui irgi sunku aprėpti.
kai parašiau, jog daviau pinigų exiu, tai kartu su kitomis narėmis, pasipyle:" oi,savigarbos neturi toks vyras, vyrop vardo nevertas,
visų pirma, kasdien iš manęs neprašo, net ne kas mėnesį ir išvis ne kas pusmetį. ir net ne kas maetus.
antra. visada skolą grąžina.
trečia. ar exas - nežmogus? turbūt ne - ypač Idomučiai.
taip pat rašiau kitą man lb svarbų postą: jog man reikia ne bet kokio vyro: kuris ir jumorą turėtų, ir keliauti galėtų, ir i misijas veržtųsi (ne vien prie tv kėpsotų), kuris kitus vaikus mylėtų ir tt. - rašiau, jog toks turi būti NATŪRALIAI, pats iš savęs, o ne kad mano tokius pat polinkius patenkintų - nes nieko nieko nenoriu, kad vyktų PRIEVARTA - tai Idomučia vel rašo, viena akimi permetęs, jog: oho, neblogai, nori, kad VYRAS TAU TARNAUTU....

apie Cambalos komentarus savo atžvilgiu nekalbu.
Montekrista.
Parašiau, kad iš dabartinio draugo gaudavo pinigu, eilinė dovana ir tiek, kad nepirktų man kokio cambalo, kokio nereikia.
tai vel: man žema būtų, jei mane taip "pirktu".
o kaip meilužiui/draugui parodyti dėmesį moteriai, kurio ji neįsileidžia į namus, kuris negali jai buityje pagelbėti, o jis ne koks alfonasas ir jam norisi bet kaip kitaip prisidėti, a?
Moonte: Given tai gerasis zuikutis, dalina kūno šilumą - jei toks būčiau, ir elgčiaus pagal tiek skaičių, kiek nori...tai...sėdėčiau venerinės klinikos laukiamajame.

del kitų dalykų. Kažkada Moonte lb gerai paraše: visą gėrį, kurį darome dėl kito, juk darome dėl savęs. turime tą suvokti.
todel nesijaučiu kažkokia nuskriausta, jei kitiems tenka padeti. visad prisimenu, kad žmones padeda man, taigi "the circle goes on". ir tai yra nuostabu - tas nesusvetimejimas, žmonių bendruomeniškumas.

del nikų pasiilgimo. Medinį atsimenu, atsimenu, net Moonte jis pagyręs yra ne syki, nors kitas narestalžydavo per kraštus, irgi būdavo cinikas, žaizdotas, kad ir įdomus, įžvalgus, kandus. manęs irgi buvo nesupratęs, bet tiek to.
Blonnesuoprantu, ko taip daugeliui patiko Blondinas. Blondiną nuolat blokuodavo (del jo off-topic keiksmu), tai jis jungdavosi su vis kitais skaičiais prie savo niko.
kažkas raše, jog blondinas galbūt yra mergina, kuri studijuoja teisę ar mediciną ir taip smaginasi - nes daugelis jo postų - menkižaverčiai, stereotipizuoti anekdotai.

su Burbancia nesutinku ir su Lutuke. žmones cia nera vien personažai.
personažai galbūt tik iš dalies, bet per postus vis tiek susiformuoja kad ir antrinis paveikslas apie žmogų, kad ir nepilnas. ir energija, einanti iš posto, jauciasi.
žinoma, visos pasiilgstame pasąmoneje žmonių - pabustumet - tusčias tuščias forumas. neišvengiamai širdy kažkas nubegtu. pultumet ieškoti kitu pašnekesiu, o gal ir ne.
per tiek metu jau tiek pridiskutuota, kad žmones suarteja net virtualiai. nuolat pagalvotumet, o kaip tas ar kitas gyvena.

Netraukia manes atsotogos. Beprasmiska... Kazkur vaziuoji, nu ir kas ten? Kzkas man atsitiko...

Neistikimybe... tai nera nusidulkinimas, tai kito zmogaus pasaulio sutrypimas... oo jus varot apie ta pati, ikiso istrauke.

Visokiu nesamoniu jus rasot, sakysim, kad mano tapatybe sudar kazkokiu ten problemu. As pasakyciiau kad suteikia privalumu ir vertes. Problemos tik su tam tikros kategorijos moterimis su kuriomis man ne pakeliui butu anyway.

Bet sakysim neistikimybe, pasimylejimai... sakysim mano atveju... ar tureciau teise po operacijos pabandyti su vyru? MB sako, kad ne, tai butu isdavyste. Teisingai sako.

Neistikikmybe supaprastinama iki nusidulkinimo del to, kad paprastiems zmogeliams butu labiau suprantama riba. Bet ne tam, kad jus galetumet cia spekuliuot ir fantastines teorijas kurti.

Jei savo antros puses neiskaudinat nei dabar ir manot, kad nebus skaudu veliau is kito tasko jam paziurejus, o tam reikia gerai suprasti vienas kita - tada tai jokia isdavyste ir viskas OK.
Bet jei manot, kad kitam us skaudu - tai jus isduodate... O jei kitai pusei sugrius visas pasaulis tai jus siuksle taip elgdamasi...
Bet tai per sudetinga daugumai tai buvo paprastesnis paaiskinimas

Jau seniai isitikinau tuo Visiems neitiksi savo gyvenimu, visada bus apkalbu ir pamokymu,tai geriau juos palikti be "mesos".

aš ir nesakau, kad lamingas. Skaityk ką rašau: nurimsta

Mane jau uzknisa kai kuriu nariu primityvumas. Laimingas nelaimingas...
Na zmogus toks sakysim ivairiaspalvis paukstis kaip as tai tikrai turi daugybe priezasciu buti laimingas ar nelaimingas.
Bandymai ta suvesti tik i kazkokia exe kurios nemaciau gyvai 20+ metu - gal juokingas.
Tai tik viena spalva plunsknose

Kaip tik skaitau dabar.
Monogamija labiau atsitiktinumas (sutikti tobula partneri ir nesutikti dar tobulesniu) negu taisykle.

kaip suprast? o toji pati neistikimybe, mušimas? kodel cia jau myleti nebereikia, o visi kiti dalykai - toleruojami? visuomene, rodos, nustaciusi zmogui aiskiai, uz ka myleti, uz ka jau - ne.
gi pati sakei - neatleistum.

Gal prasau susikaupkite ir suvokite paprasta dalyka... tikrai ne koks raketu mokslas.
Ne visi yra buki egoistai, yra zmoniu kuriems meile tai dziaugsmas teikti laime savo pasirinktam objektui.
Nors renkamasi geriausia, tinkamiausia, bet veliau tikrai nedomina nei truputi geresni nei visai tobuli.

Vien va tokios mintis, apie istikimybe, nes nerado geresnio, pilnai atskleidzia jusu vertybes