QUOTE(Ašaka @ 2020 03 01, 12:38)
Pas anytą pro tvoros apačią pralindo. Eilę metų iki tol net nebandė lįsti. O šuniokas kaip pirmą kartą pabėgo, nebepamenu, bet, greičiausiai, iš mūs namų.
nes per rują kalytės net savame kieme negalima palaidos paleisti, tai auksinė taisyklė. Blogai, jei žmonės to nežino ir įsigija augintinę. Su patinu, aišku, sunkiau, nežinia kada jis ten kur ką užuos. Na bet jau tada geriau kaip sako Idomucia, neturėti šunų, netenkinti savo ego negu įsigyti ir išpjaustinėti sveiką, jauną šunį. O jei jau niekap be šuns neišgyvenama, tai kad ir kas, imam šunį, rišam pavadėlį ir reguliariai išbėgiojam, kad netektų vienam kažkur po kiemą lakstyti ir turėti galimybę pabėgt
Papildyta:
QUOTE(gyvenokartabobute @ 2020 03 01, 12:42)
Bet juk tu sakai, kad sausiakas blogis. Tai kaip šuo pragyveno 14 metų? Gaila, kad dar yra dundukų, kurie šunis ant grandinės prie būdos laiko. Atrodo, laikai keičiasi, technologijos, internetas, info pilna, bet mentalitetas sovietinių laikų likęs
stebuklų tikrai būna, tai viena
o kita, tai 14 metų yra ne taip daug, jei pasižiūrėsi pasaulinę statistiką, kad šuo gali ištraukti iki beveik 30 metų
Papildyta:
QUOTE(Lisitėja2 @ 2020 03 01, 12:53)
Nežinau, bet mano visi šunys gyveno virš 12 metų.Su katinais buvo prasčiau.Ilgiausia gyveno vienas, net šešerius metus.Tuo metu niekas nekastruodavo nei šunų nei katinų.Tiesiog išeidavo katinas į trasą ir nepareidavo.Bet, gi neblogai, dažnai keisdavau katinus, nespėdavo atsibosti.</p>
<p>Beje, nuo pasiutligės visus gyvulius vakcinuodavo,niekas neklausdavo, nori ar nenori to.Tai buvo mano jaunystės laikais, sovietmečiu.</p>
<p>O mano močiutės vaikystėje ir į žmogaus gyvenimą tiek nesikišo.Gimė 12 vaikų,augo 5.Normalu gi.Gal nebesidairykim į senovę?Juk civilizuota šalis skaitomės.</p>
tai būkim protingi ir atsirinkim ir pasilikim tai, kas buvo gerai senovėje, ir netapkime new age kvailais robotukais