Pora iš skirtingų socialinių sluoksnių...

Gal pradesiu nuo to, kad uzaugau labai inteligentiskoje ir gan akademineje aplinkoje, is tevu paveldejau astru prota ir greita suvokima, ir to pasekoje esu nemazai pasiekus gyvenime. Taciau su vyrais ne itin sekesi - buvau reikli ir sakyciau, ziauri, manes daznai bijodavo ir nesiveldavo i santykius, o exvyras pabego is dalies del to, kad viskame ejau zingsneliu pries ji ir jis nesijaute lygiavertis.
Dabar sutikau zmogu, kuris, priesingai nei as, isauges neaisku kokioje aplinkoje, dirba operatoriumi, yra baiges mokslus, bet jo laipsnis zemesnis nei mano. Plius, inteligentiskumo jame maziau nei as isivaizdavau, kad turetu buti, as jauciuos labiau kulturna ir issilavinus nei ji. Nemoku paaiskinti, bet man kartais atrodo, kad as uz ji greiciau mastau, greiciau orientuojuosi ir reaguoju, plius turiu didesni ziniu bagaza. Na, kartais atrodo, kad jis visapusiskai stovi zemiau uz mane ir neprilygsta mano didziam protui, kas kartais santykiuose issaukia mano susierzinima, nors tam jokios teises neturiu.
Taciau neskaitant viso to, jis turiu tokiu didziu savybiu, kokiu as, deja, neturiu - mokejima myleti, branginti, rupintis savo zmogumi, rodyti demesi, vertinti smulkmenas, paprastuma, buti kantrus, pakantus, optimistas. Tai savybes, kuriu as niekada neturejau ir daznai jausdavausi kaip salta logine masina, o jis sugebejo mane pazadinti...
Ar dar verta sukti galva del to, kad jis nera tiek pasiekes kiek as (bet tikrai ne luzeris). Gal tai Dievas man kaip tik siuncia toki zmogu, kad su juo ismokciau, ko nemokejau? Nes jei susideciau su panasiu i save, tai ir gyventume kaip dvi darbines masinos-partneriai, kas lyg socialiai butu labai grazu, bet klausimas kaip sektusi su meile...
Tai va tiek norejau issisneketi ir gal kas turi panasios patirties.

IŠ ANKSTO PERSPĖJU, NEPYK UŽ MANO POSTĄ, IŠSAKAU ČIA AKIVAIZDŲ BET KIEK LIŪDNĄ IR NEMALONŲ FAKTĄ, KURIS GALI NEPATIKTI:
Na visų pirma pastebėjimas-gal tu ir išaugai geroj šeimoj, bet sprendžiant iš tavo posto, tavo tėvai nedaug ką numanė apie normalų pedagogišką vaiko auklėjimą Tu vis kartoji "aš esu tokia anokia protinga" ir tt...O paskui rašai "jis turiu tokiu didziu savybiu, kokiu as, deja, neturiu - mokejima myleti, branginti, rupintis savo zmogumi, rodyti demesi, vertinti smulkmenas, paprastuma, buti kantrus, pakantus, optimistas".... Kas parodo, kad kaip tik tu NESI PROTINGA!!!! Kadangi protinga moteris yra ta, kuri MOKA kartais būti kvailutė ir silpnutė...Bei kuri niekad nepasakys "niekada to nemokėjau" kartu su fraze "aš daug ko pasiekiau"...Jeigu tu niekada nemokėjai, tai kokių velnių neišmokai, jeigu esi tokia protinga????Jei tu visko taip sieki, tai kokių velnių nepasakei?Tu esi pati paprasčiausia PSEUDOINTELEKTUALI SNOBĖ, tik tu to nesuvoki...Manau, kad problemos visos tavyje, o ne vyruose..Laikas protingajai susimąstyti (ko iki šiol turbūt ne tiek daug buvo) apie save ir pradėti kažką daryt o ne tik kartot "esu protinga"

P.S. Nepyk už griežtumą

As autorei visiskai pritariu ir palaikau Dvieju zmoniu sajungoje labai svarbu, kad socialinis mylimuju statusas sutaptu, kitaip ateis toks metas, kai neuzteks tik myleti vienas kita. Pasipils priekaistai, kad "tu esi niekas, o as tiek ir tiek pasiekusi", o baisiausia, kad neateitu ta diena, kai moteris prades gedytis savo vyro.

Asmeniskai as nesijauciu super protinga, nors esu baigusi du aukstuosius. Bet manau turiu teise ieskoti vyro "pagal save". Galit dabar mane isdeti i suns dienas, bet niekada neziureciau i vaikina, kuris baiges 9 klases, kad ir koks rupestingas ir mylintis jis butu. Teko tokiu pazinti tikrai ne viena ir kas is to? Mums nera apie ka sneketis.

Manau, kiekviena turetume zinoti savo verte.

viskas gražu, kol esi sveika ir turi darbą.
o kas, jei kokia nelaimė, sunki liga, patampi neįgalia?
jei vyras taip pat mąstytų, kad jam reikia sveikos, darbingos - tokios, kaip jis?
svarbu, kad žiūrėtumėt viena kryptimi, kad požiūris į gyvenimą sutaptų.
ne vienodas baigtų auštųjų skaičius yra santykių pagrindas

Taip tu teisi, aš irgi pvz į vyrą be aukštojo nepažiūrėčiau, bet rėkti iš visų jėgų "AŠ PROTINGA" yra jau per daug, tai klininkinis variantas, mano nuomone...Protingas žmogus niekad apie tai nerėks...

geriau vos geografiją pedagoginiam baigęs nei savo amatą išmatantis, baigęs profkę? vien todėl, kad galbūt nesisekė koks nors dalykas, nepakako vidurkio ir neįstojo į aukštąją?

profkes baige vaikinai tegul lieka profkes baigusioms panelems sorry, kad as cia taip kategoriskai

Turetu buti sunku... Jei jau taip galvoji, kad tu protingesne, daugiau pasiekusi, greiciau mastai ir pan., tai tikiu, kad ateity bus dar blogiau, ir kaip kazkuri cia sake, gal net pradesi gedytis savo vyro Ko tikrai nelinkiu. Manau, deretu tau nusileisti ant zemes, ir daugiau saves neaukstinti pries savo mylima vyra Beje, jei jis kada suzinotu, kad tu taip apie ji galvoji, tikrai liktu labai iskaudintas...

bet kodėl? ar tu tik susipažinus klausi, ką jis baigė?

tai kad dazniausiai net klausti nereikia pabendrauji 10 min ir jau viskas aisku. Gal cia tik mano tokia patirtis, todel nesakau, kad visi tokie. Man tikrai nereikia kazkokio popieriaus (kaip irodymo, kad baiges aukstaji), bet studijavima as suprantu, kaip mastyma apie ateiti, nora kazko gyvenime pasiekti, didesne garantija, kad dirbsi "balta" darba, busi puikiu pavyzdziu savo vaikams. As tikrai nenoreciau, kad gyvenime mano vaikuciai pasakotu: "mano mamyte ekonomiste, o tevelis stalius" arba gimines apsneketu: "va, tiek gyvenime mokesi, stengesi, o gavo tik elektrika". Seimoje, manau, abu partneriai turi lygiuotis vienas i kita.

tikrai, princesė ir piemuo.
mano manymu viskas yra sutvarkoma, kalbu iš patirties, ne šiaip sapalioju, tipo viskas bus gerai, svarbu meilė.
nelabai suprantu kokio laipsnio tas jo "mažesnis protas", taip pat žmogus gali būti be laipsnio, bet apsišvietęs, sumanus, ambicingas. gali padėti jam "kultūrintis", ne darydama kaip auką ar auklėdama kaip vaiką, bet tiesiog tu savo mokslus pabaigus, dirbi, greičiausiai mėgstamoje srityje, kaip supratau, nemažai pasiekusi, gali padėti, paremti jį (ne finansiškai), kad ir jis pasiektų, gal jis neturėjo galimybės ir todėl ti tiek pasiekė. tai pasisekė, kad tavo šeima inteligentiška, o jam nepasisekė, nepasirinksi šito.
o jei jis nenori kilti aukščiau, tai nelabai koks ir vyras, tokiu atveju (protu galvojant, nes širdis gali savaip paistyti) neapsimoka vargti.

Jerguteliau Seniai taip nesijuokiau. Tikrai taip save vertini?
Jeigu isties taip mastai ir jautiesi, tai tau tikrai reikia palikti si vyra ir leisti jam kurti savo laiminga gyvenima be taves - esu tikra, kad toks tavo poziuris nulems greitas skyrybas. Beje, didelio soc.sluoksnio skirtumo tavo istorijoje tikrai neradau.
Mano pirmasis vyras buvo is tinkamo socialinio sluoksnio: zinoma pavarde, perspektyvus karjeristas, siekiantis mokslo aukstumu, turtingas paveldetojas, etc. Ir kas is to? - narcizas, neisaukletas, egoistas, isimylejes save, etc. Po pusmecio triuksmingai issiskyreme.
Mano antrasis vyras visai kitoks: kai susitikome, buvo bedarbis, metes mokslus, neturtingas, bet zmogiskas, siltas, stiprus, etc. - tai, ko man truko. Per nepilnus metus laiko jis vel pradejo mokytis, dirba megstama darba, ir t.t. Jis nuolat kuo nors domisi, gilinasi i savo specialybe, daug bendrauja su idomiais zmonemis, todel mes visada turime apie ka pasikalbeti, o sprendziant kryziazodzius dar ir man "malku pakrauna". Teoriskai, mes neturejome perspektyvos buti kartu, bet.