Sveikos, mamytes

Visų pirma pasisakysiu, kad aš tik UŽ automobilines kėdutes

Negaliu žiūrėt, kai vaikai tarp kėdžių stovi arba po visą galą maskatuoja

Aš dažnai pagalvoju, kad tie, kurie vežioja šitaip vaikus, turbūt niekada nebuvo papuolę į ekstremalią situaciją

Aš nekalbu apie avariją, tiesiog apie išgąstį, kuris per akimirką galėjo virsti katastrofa. Kitas variantas, kad mama nevairuoja ir kai ją veža ji gali gailėti savo raudančio vaiko paimdama ant ranku, leisdama jam padūkti gale ir t.t. Tiesa sakant, jei aš nevairuodavau, tai niekad nesėdėdavau prie vaiko, nes raudoms nebūtų galo

Kad kelionė praeitų kiek įmanoma ramiau, visad turėdavome vaikui patinkančios muzikos, knygučių, žaisliukų, sulčių ir ką nors pagraužti

Ir jeigu imdavo ilgoje kelionėje zysti, niekad nestodavome ir neišimdavome iš kėdutės, nes atgal pasodinti galima buvo tik su isterijos priepuoliu

Beja, kažkas gerai pastebėjo, kad visam pasauly vaikai kėdutėse sėdi, o vat lietuviukai niekaip

Sutinku, kad vienų sunkiau, kitų geriau pripranta prie kėdučių, bet reguliariai "dusinant" vaikus, jie prie jų vistiek pripras

Galų gale užaugs iki to, kad supras tą reklamą, kur mergaitė iškrenta pro langą. Mano pupai ji suveikė stebuklingai

Beja, naujos, patogios ir pačio vaiko išsirinktos autokėdutės nupirkimas taip pat neblogai suveikia