Jeigu vaikas su paprastu dirzu prisegtas tai gali atsisegti ir islysti nu, bet as nesuprantu kaip gali islysti is kedutes dirzu. Juk taisyklese aiskiai parasyta, kad vaiko dirzu laisvumas turi buti nuo 1 iki 2 pirstu per vidurini susegima ( t.y. prisegus vaika uzkisi 2 pirstus ties krutine ir itempi dirzus) tikrai is ju neislys, nes neimanoma, o ir segasi 2-juose vietuose, ties krutine ir apacioj, kur jau man nelengva atsegti. Vadinas bloga kedute ir reikia keisti jeigu vaikas atsisega, o ne nuolaidziauti...
aš tai linkusi manyti,kad vaikų į kėdutes nesodina ne tie,kurie nemyli vaikų (netikiu,kad yra tokių tėvų,kurie vaikus augina ir jiems ant jų saugumo dzin),bet tie kurie nėra patyrę ką reiškią avarija...koks yra stiprus,iš šono atrodantis silnas, smūgis į mašiną ir kas tuo metu gali nutikti...
Pas mus knopke keduteje sedi, anksciau nesededavo,tik ant mano keliu,bet kas is to kad sedi,prisegti jos niekaip neprisegsi

QUOTE(tvini @ 2008 11 13, 02:12)
Pas mus knopke keduteje sedi, anksciau nesededavo,tik ant mano keliu,bet kas is to kad sedi,prisegti jos niekaip neprisegsi 

Paprastai, zinok-paimi ir prisegi.Aisku, jei brangi vaiko gyvybe ir sveikata.
Mano maze niekur nesededavo bet jau dabar metai suejo tai dabar geriau budavo kad turiu sustoti du kart kol davaziuoju iki reikiamos vietos!

Na jūs, mamos, šaunuolės. Perskaičius šitą temą daugiau niekada niekada nekils noras imti vaiko iš kėdutės. Šiaip mes ir neturim tokių didelių problemų kaip kai kurie kiti tėveliai. Pirmus tris mėnesius iš viso buvo gerai, sėdėdavo mažasis be jokių problemų, nes visą kelią miegodavo. Vėliau irgi taikydavom važiuoti, kai jam miego laikas, bet viso kelio, aišku, neišmiegodavo, pabusdavo, o tada mama, sėdinti gale, imdavo ant rankų. Nuo rytojaus persėdu į priekį, viskas. Keliaujam mes nemažai, vieni seneliai už 250 km, kiti už 200. Kai dviese, vaikui nuolaidžiauji, bet teko ne kartą ir vienai šitą atstumą įveikti, tai rimtai, kai pagalvoju, taigi rėkdavo, klykdavo, niekuo negalėdavau padėti... Ir nulūždavo... Arba dainuot pradėdavau, arba šnekinti (aišku, žiūrėdama į kelią), arba muziką pasigarsindavau... Teisybę sakot, gali pats kiek nori būti atidus, niekada nežinai, kas įvažiuos... Vis dėlto tikiuosi, kad nupirkus didesnę kėdutę, kur nuo 9 kg ir su vaizdu į priekį, vaikui bus įdomiau ir mums paprasčiau.
QUOTE(VelDan @ 2008 11 13, 22:49)
Na jūs, mamos, šaunuolės. Perskaičius šitą temą daugiau niekada niekada nekils noras imti vaiko iš kėdutės. Šiaip mes ir neturim tokių didelių problemų kaip kai kurie kiti tėveliai. Pirmus tris mėnesius iš viso buvo gerai, sėdėdavo mažasis be jokių problemų, nes visą kelią miegodavo. Vėliau irgi taikydavom važiuoti, kai jam miego laikas, bet viso kelio, aišku, neišmiegodavo, pabusdavo, o tada mama, sėdinti gale, imdavo ant rankų. Nuo rytojaus persėdu į priekį, viskas. Keliaujam mes nemažai, vieni seneliai už 250 km, kiti už 200. Kai dviese, vaikui nuolaidžiauji, bet teko ne kartą ir vienai šitą atstumą įveikti, tai rimtai, kai pagalvoju, taigi rėkdavo, klykdavo, niekuo negalėdavau padėti... Ir nulūždavo... Arba dainuot pradėdavau, arba šnekinti (aišku, žiūrėdama į kelią), arba muziką pasigarsindavau... Teisybę sakot, gali pats kiek nori būti atidus, niekada nežinai, kas įvažiuos... Vis dėlto tikiuosi, kad nupirkus didesnę kėdutę, kur nuo 9 kg ir su vaizdu į priekį, vaikui bus įdomiau ir mums paprasčiau.
čia tu šaunuolė,kad taip mąstai

Ar motinško instinkto paveikta ar dar bal žino dėl ko, pradėjau rimčiau žiūrėt į saugumą ir net debu, kai vyras veža mažą ant galinės sėdynės (o tiklsiau stovintį tarp dviejų priekinių sėdynių). .na taip mažiui leidžiama tik po miestą važinėt, bet man nepatinka. Na mažius dabr kai didelis, tai kaip ir visi lietuviai mandras ir sunkai į kėdutę įsodinamas. Dabar mąstau kokias būdais į kėdutę priajaukint..
Galvoju reiktų pirkt saugesnę kėdutę, nes pastaroji man pradėjo nebepatikti..
plius greit turėsim broliuką ar sesytę, ir dabar gale bus dvi kėdutės, tai noriu užtikrint pilnavertį saugumą.
Reiks namie pasižiūrėt iki kelių kg esama kėdutė skirta ir artimiausiu laiku pirkt nają, gal mažius pats ją išsirinks, kai pkad kuri mama minėjo..

Galvoju reiktų pirkt saugesnę kėdutę, nes pastaroji man pradėjo nebepatikti..
plius greit turėsim broliuką ar sesytę, ir dabar gale bus dvi kėdutės, tai noriu užtikrint pilnavertį saugumą.
Reiks namie pasižiūrėt iki kelių kg esama kėdutė skirta ir artimiausiu laiku pirkt nają, gal mažius pats ją išsirinks, kai pkad kuri mama minėjo..

jai trumpam,dar nieko,bet jai kelione ilgesne
klykia kaip pasiutus,is proto isves gali

Mano sunus budamas mazas tik isedes i masina iskart uzmigdavo ir atsikeldavo isjungus masinos varikli
O dukryte tai verkdavo ir kaukdavo kiek tik gali ir iki siol tas pats
Vaziuojam tik kada ji turi eiti miegoti




QUOTE(enca @ 2007 04 26, 18:17)
Na "patirties" turiu, bet bijau, kad nepaguosiu
Mums riksmais uzsibaigdavo praktiskai kiekviena kelione ir as bent jau niekad aiskiai priezasties nesupratau. Man atrodo, kad maniske negaledavo pakesti uzsegtu dirzu.
Truko tai virs metu, paskui pradejo sau ramiai sedeti kazkuriuo metu... Gal kai aplinka labiau dometis pradejo
Beje ir vezimelyje nemegdavo guleti/sedeti irgi virs metu.. As iki siol su baltu pavydu nuzvelgiu mamas, stumiancias vezimeli su ramiai gulinciu leliuku. Nes as tai viena ranka stumdavau vezima, kita nesdavau vaika

Truko tai virs metu, paskui pradejo sau ramiai sedeti kazkuriuo metu... Gal kai aplinka labiau dometis pradejo

Beje ir vezimelyje nemegdavo guleti/sedeti irgi virs metu.. As iki siol su baltu pavydu nuzvelgiu mamas, stumiancias vezimeli su ramiai gulinciu leliuku. Nes as tai viena ranka stumdavau vezima, kita nesdavau vaika

sveika, patikek, tikrai ne tavo vienos vaikeliai tokie, mano mazoji nuo pat gimimo klykdavo masinoj kaip plaunama, gerai jei tetis gali vairuot, o jei jo nera, tai vaziuoji, nuo tasko A y taska B ir vaikas spiegia kaip sirena, na sutemus, kaip cia kazkuri jau rase, irgi maziau "megsta'' vaziuot


o vezime irgi nesedi , didyjy pardavm, nusipirkom lengvuty sketuka, nes tiek jo ir tereikia, jei nebent per stebukla uzmiega,
