Ir apskritai turiu pripažinti, kad gerą temą diskusijai “ne apie orą” užvedei V-rine - jau jeigu didžioji dalis aktyvių temos narių prisijungė padiskutuot ir dar gana plačiai tokia tema, tai liuks diskusija pavykus be rankinukų mūšio! 
Almostt, man yra geriau kai va taip tiesmukiškai kaip sakai tiesiai šviesiai nei per aplink ir su pletkais 
aš už tokį bendravimą, aišku turiu proto ir nesu kokia kirvis ir neklausiu bet ko bile ko, bet aš už atvirą bendravimą tarp savų (aišku proto ribose) nei už bijojimą paklaust ir poto kokių gandų kilimą.
Man pvz visai normalu jei tavo atveju tėvai tavęs paklaustų ar neplanuojate dar vaikų- na kad mama pvz paklaustų o tau suprantu jau būtų baisus kišimasis į asmenines ribas...čia sakau priklauso nuo bendravimo modelio šeimoje. Arba tu atviras su atviru bendravimu, arba ribotas/uždaras- o tai lengvai pajunta ir perima tas taisykles (jei aišku nesi naglas ar durnas ).
Beje, pas mao uošvius antrasis modelis, o mano šeimoje buvo pirmas, tai man suku buvo perimti tokį kitokį bendravimą, kuris gaunasi ribotas, neatviras ir automatiškai gaunasi nenuoširdus....
O dėl to milijono kaip sakant ačiū bet čia kaip tame anekdote- žmogus meldžiasi dieve dieve kad tik tą milijoną laimėčiau na padaryyyykkkk... dievas neapsikentęs suriko iš aukštai- bilietą bent vieną pirmiau nusipirk tai va- kaip laimėsiu jei bilietų neperkam... ir diskusija ši ne dėl mijono kilo visa- o dėl tėvų/vaikų santykių manau (kaip sakoma reikia žvelgti gilaiu)
aš už tokį bendravimą, aišku turiu proto ir nesu kokia kirvis ir neklausiu bet ko bile ko, bet aš už atvirą bendravimą tarp savų (aišku proto ribose) nei už bijojimą paklaust ir poto kokių gandų kilimą.Man pvz visai normalu jei tavo atveju tėvai tavęs paklaustų ar neplanuojate dar vaikų- na kad mama pvz paklaustų
o tau suprantu jau būtų baisus kišimasis į asmenines ribas...čia sakau priklauso nuo bendravimo modelio šeimoje. Arba tu atviras su atviru bendravimu, arba ribotas/uždaras- o tai lengvai pajunta ir perima tas taisykles (jei aišku nesi naglas ar durnas ).Beje, pas mao uošvius antrasis modelis, o mano šeimoje buvo pirmas, tai man suku buvo perimti tokį kitokį bendravimą, kuris gaunasi ribotas, neatviras ir automatiškai gaunasi nenuoširdus....
O dėl to milijono kaip sakant ačiū
bet čia kaip tame anekdote- žmogus meldžiasi dieve dieve kad tik tą milijoną laimėčiau na padaryyyykkkk... dievas neapsikentęs suriko iš aukštai- bilietą bent vieną pirmiau nusipirk tai va- kaip laimėsiu jei bilietų neperkam... ir diskusija ši ne dėl mijono kilo visa- o dėl tėvų/vaikų santykių manau (kaip sakoma reikia žvelgti gilaiu)
Labukas
Tik kad diskusija nukrypo nuo pradinio tasko Esme buvo-kodel tevai taip isskiria vaikus,kad vienam viska nupirtku,kitas ir taip turi,nors ir neturi..
As ir turiu daug pavyzdziu,kaip isskiriami vaikai,anukai.. Nu bet nieko padaryt negaliu,tokie jau zmones..
Del milijono-sapnavau,kad islosiau,mintyse padalinau kur isleisiu,neuzteko
Beje,labai dziaugiuos,kad nusiirkom nama.. Bet kuriuo atveju cia yra investicija
Ir man atrodo daug lengviau palikt,isnuomuot,parduot nama,nei staigiai ieskotis kito busto,jei pvz seimininkai sugalvojo parduot,pakelt nuoma ar panasiai.. as dabar uz savo nama moku maziau,nei mokecoau uz nuoma.
Tik kad diskusija nukrypo nuo pradinio tasko
Esme buvo-kodel tevai taip isskiria vaikus,kad vienam viska nupirtku,kitas ir taip turi,nors ir neturi..As ir turiu daug pavyzdziu,kaip isskiriami vaikai,anukai.. Nu bet nieko padaryt negaliu,tokie jau zmones..
Del milijono-sapnavau,kad islosiau,mintyse padalinau kur isleisiu,neuzteko
Beje,labai dziaugiuos,kad nusiirkom nama.. Bet kuriuo atveju cia yra investicija
Ir man atrodo daug lengviau palikt,isnuomuot,parduot nama,nei staigiai ieskotis kito busto,jei pvz seimininkai sugalvojo parduot,pakelt nuoma ar panasiai.. as dabar uz savo nama moku maziau,nei mokecoau uz nuoma.
Giega, tu dar mąstai kaip tikra lietuvė dėl namo va taip kaip ir aš pvz tai investicija, stabilumas ir t.t. Nenorėčiau jei esu nusiteikus gyventi nuolat ten kur gyvenu (na LT, UK ar Japonija) gyventi tik nuomojamame bute. Arba dar Almost neatėjo tas laikas ir tiek- po kokių 10 metų gal kitaip mąstys, kai bus apsisprendusi , gal jau ir su didesne šeima....
Ir dėl diskusijos sutinku- kalbėjom apie tai kaip nevienodai myli/išskiria vaikus. O iš vaikystės aš ir dabar atsimenu, kaip babutė visiems anūkams duodavo čiuplines saldainssu , o dviems iš vienos šeimos visada turėdavo "kregždutes"-šokoladines...manot "neabidna" būdavo...viską vaikai suprasdavom, kad ir maži
va taip kaip ir aš pvz tai investicija, stabilumas ir t.t. Nenorėčiau jei esu nusiteikus gyventi nuolat ten kur gyvenu (na LT, UK ar Japonija) gyventi tik nuomojamame bute. Arba dar Almost neatėjo tas laikas ir tiek- po kokių 10 metų gal kitaip mąstys, kai bus apsisprendusi , gal jau ir su didesne šeima.... Ir dėl diskusijos sutinku- kalbėjom apie tai kaip nevienodai myli/išskiria vaikus. O iš vaikystės aš ir dabar atsimenu, kaip babutė visiems anūkams duodavo čiuplines saldainssu , o dviems iš vienos šeimos visada turėdavo "kregždutes"-šokoladines...manot "neabidna" būdavo...viską vaikai suprasdavom, kad ir maži
Labas rytas, karštas rytas
Na va kokia liuks diskusija, kuo daugiau tokių, tikrai įdomu padiskutuoti, paskaityti kitų mintis, o ir temą atgaivinam truputį 
Aš vakar galvojau išvirsiu grįžom vakare, jau gan vėlokai po visų reikalų tvarkymų ir parduotuvių, tai kritau tiesiai į patalus, nes nieko nebenorėjau. Aišku vėlokai vistiek užmigau, tai šiandien vos akis atmerkiau na ne man po drabužių parduotuves maltis, tikrai ne man Bet jau lyg viską turim, liko dar kelios smulkmenos ir bus viskas
Diena šiandien įprasta nusimato, nieko neplanuojam, o ir tokiu karščiu nelabai ką priplanuosi, tai reikia nusipirkti arbūzo ir vakarą leisti balkone valgant
Almostt, man yra geriau kai va taip tiesmukiškai kaip sakai tiesiai šviesiai nei per aplink ir su pletkais. aš už tokį bendravimą, aišku turiu proto ir nesu kokia kirvis ir neklausiu bet ko bile ko, bet aš už atvirą bendravimą tarp savų (aišku proto ribose) nei už bijojimą paklaust ir poto kokių gandų kilimą.
Man pvz visai normalu jei tavo atveju tėvai tavęs paklaustų ar neplanuojate dar vaikų- na kad mama pvz paklaustų. o tau suprantu jau būtų baisus kišimasis į asmenines ribas...čia sakau priklauso nuo bendravimo modelio šeimoje. Arba tu atviras su atviru bendravimu, arba ribotas/uždaras- o tai lengvai pajunta ir perima tas taisykles (jei aišku nesi naglas ar durnas ).
Uoj nu čia jau nuo vieno kraštutinumo prie kito beveik Tikrai nepritariu nei vienam variantui, kad arba tiesiai šviesiai, arba viską slepiu / einu pletkint aplink. Aš tiesiog manau, kad visiems klausimams yra ribos ir nu pati neinu ir neklausiu "Kodėl nesistatot namo pasiėmę paskolos, o statot virtuvę?" Ir ne, aš tai nebijau klaust - man tiesiog nu nėra tikslo kažkokio, nėra įdomumo. Nesistato / neperka - reiškia nenori. Matau, kad daro virtuvę, tai vadinas nėr ko ir klaust. Kaip ir va mes keliaujam, nuomojamės būstą, tai tėvams nėra reikalo ir klaust nei kada vaikai, nei kada būstas, nei dar ko. Ir nuo to bendravimas, mano nuomone, nepasidaro uždaras ar atviras su kažkokiais pletkais.
Apskritai, jei jau kalbant apie bendravimą atvirą, aš esu tos nuomonės, kad nu žmogus pirmas žengs žingsnį, jei nori paatviraut, jei nori, kad toliau tęstų tą temą su kuo bendraujama. Kaip aš pvz. pasakau grupėj uždaroj, kad va keliausim - aš pradedu kalbą, užvedu temą ir pan. Bet tuo pačiu neinu ir neklausiu Tavęs, kada važiuosit kažkur užsienin pagaliau, kiek čia galit toj Lietuvoj / Latvijoj atostogaut Arba kaip giega visad pasakoja apie sūnaus šeimą, anūkę, bet va apie dukrą retai kada pasakoja - nu neisiu ir neklausiu labai kažko ten, jei norės, tai užsimins, papasakos, kaip sekasi jai.
Nu žodžiu tikiuos supratai, ką noriu pasakyt
Tik kad diskusija nukrypo nuo pradinio tasko. Esme buvo-kodel tevai taip isskiria vaikus,kad vienam viska nupirtku,kitas ir taip turi,nors ir neturi..
Beje,labai dziaugiuos,kad nusiirkom nama.. Bet kuriuo atveju cia yra investicija. Ir man atrodo daug lengviau palikt,isnuomuot,parduot nama,nei staigiai ieskotis kito busto,jei pvz seimininkai sugalvojo parduot,pakelt nuoma ar panasiai.. as dabar uz savo nama moku maziau,nei mokecoau uz nuoma.
Kad nukrypo, tai tikrai Bet iš mano pusės tai diskusija kilo ne dėl vaikų išskyrimo, kuris toks, kuris kitoks, bet dėl to požiūrio, kad "Va mes tai sunkiai lenkiam nugarą, o jie tai nedirba sunkiai, tik keliauja, pinigais taškosi, nieko savo neturi". Ir su tokiu požiūriu tikrai dažnai tenka susidurti, deja. Kaip ir Voque situacijoj su asmeniniais verslais abiejų poroje, kaip su mano ir vyro situacija dėl ofisinio darbo ir t.t.
Matai, kad požiūriai skiriasi, tai čia ir taip aišku.
Iš kitos pusės, skiriasi dar ir situacijos Tarkim mums dabar pasiimt būstą Airijoj vien tik tam, kad pasiimt, kad ale kažkokio užtikrintumo turėt absoliučiai neapsimoka. Kainos žvėriškos, burbulas belekoks išpūstas, pirkti ko norim ir kur norim nėra, eiti iš bėdos ir pirkti, nes "reikia" pasak kažko - kam? Įmokos didesnės būtų, nei mokam nuomą. Pirkt Lietuvoj, kad tik turėt savo - irgi nematau reikalo šiai dienai, nes mes nežinom, kur gyvensim Gal tie keliautojai irgi nežino, kur nori gyvent, tai nusipirkt su paskola būstą ant savo galvos nu irgi kažkaip nežinau Mes iki šiol nesam 100% apsisprendę, kur norim būt, kur gyvent, kokio tipo būste gyvent ir pan. Tai pirkimas vardan pirkimo, nes taip įprasta kitiems, nu man kažkaip nežinau. Nenorim mes dar
Na va kokia liuks diskusija, kuo daugiau tokių, tikrai įdomu padiskutuoti, paskaityti kitų mintis, o ir temą atgaivinam truputį
Diena šiandien įprasta nusimato, nieko neplanuojam, o ir tokiu karščiu nelabai ką priplanuosi, tai reikia nusipirkti arbūzo ir vakarą leisti balkone valgant
Aha tikrai smagu padiskutuot temom, kuriom, rodos, nekalbėjom dar ir dar taip išsamiai
Aš nusipirkau butelį mineralinio, pasiėmiau ananasų ir turėsiu sunkią dieną. Pradžioj individualūs pokalbiai su kiekvienu komandos nariu, paskui susitikimas dėl mokymų su HR komanda, tada vienos sistemos mokymai mūsų chairman (nežinau, kokios lietuviškos pareigos atitiktų šitą pavadinimą - jis yra antras įmonėj po vykdančiojo direktoriaus). Po pietų dar vienas susitikimas. Žodžiu kavos kavos, daug kavos man reiks
Ta proga - skanios kavos, įdomių diskusijų ir geros dienos 
Tai va,kad kiekviena situacija yra skirtinga ir kiek kaip kas bendrauja,kiek tarias ir skirias..
Beje,aue sunu as irgi nepasakoju,tik apie anuke o kada gi tik viena turiu,tai tik apie ja ir pasakoju
Beje,aue sunu as irgi nepasakoju,tik apie anuke
o kada gi tik viena turiu,tai tik apie ja ir pasakoju
Almost, čia ne kraštitinumai man nėra kraštitunumas brolio paklaust ar neperki buto kai žinau kad ten gyvena 15 m. ir gyventi ten planuoja.
Man būtų ne į temą paklausti -pvz ką ir su kuo šiąnakt veikei (na jis nevedęs). sakau viskam yra ribos, tiek realiame tiek virtualiame gyvenime.
O manęs visai pvz negąsdintų pvz klausimas kodėl nekeliauju į užsienius atostogaut o kaip rašai "tai tėvams nėra reikalo ir klaust nei kada vaikai, nei kada būstas, nei dar ko" tai man aplamai nesuprantamas
bet visos esam skirtingos ir tiek ir tą atvirumą arba ne tikriausiai gaunam iš savų šeimų . Mes pvz dabar irgi su vaikais atvirai bendraujam, tikrai esam su dukra draugės ir žinau apie ją daug.
Pvz pas uošvius mano taip- gyveno sūnus vienuose namuose, paima ir išeina kažkur išsipuošęs, o mamai nepasako nei kur nei ką nei kada grįš (išvažiuoja pvz į balių dviem dienom). Tai man yra nesuprantama pvz. Ilgai kariavau kol vyrą išmokiau kad išeinant iš namų normalu pasakyt kur išeini nors ir dabar dar būna- žiūri ir nebėra jo.... sakau kad jei aš taip faktiškai bėgiočiau- ar normaliai atrodytų.
man nėra kraštitunumas brolio paklaust ar neperki buto kai žinau kad ten gyvena 15 m. ir gyventi ten planuoja.Man būtų ne į temą paklausti -pvz ką ir su kuo šiąnakt veikei
(na jis nevedęs). sakau viskam yra ribos, tiek realiame tiek virtualiame gyvenime.O manęs visai pvz negąsdintų pvz klausimas kodėl nekeliauju į užsienius atostogaut
o kaip rašai "tai tėvams nėra reikalo ir klaust nei kada vaikai, nei kada būstas, nei dar ko" tai man aplamai nesuprantamas bet visos esam skirtingos ir tiek ir tą atvirumą arba ne tikriausiai gaunam iš savų šeimų . Mes pvz dabar irgi su vaikais atvirai bendraujam, tikrai esam su dukra draugės ir žinau apie ją daug.
Pvz pas uošvius mano taip- gyveno sūnus vienuose namuose, paima ir išeina kažkur išsipuošęs, o mamai nepasako nei kur nei ką nei kada grįš (išvažiuoja pvz į balių dviem dienom). Tai man yra nesuprantama pvz. Ilgai kariavau kol vyrą išmokiau kad išeinant iš namų normalu pasakyt kur išeini
nors ir dabar dar būna- žiūri ir nebėra jo.... sakau kad jei aš taip faktiškai bėgiočiau- ar normaliai atrodytų.
Almost, neužpyk, netaikau tau asmeniškai nieko, tik diskusijai- nors gaunasi jau monologas...kur visos? ir necituoju o kopijuoju: "..bet dėl to požiūrio, kad "Va mes tai sunkiai lenkiam nugarą, o jie tai nedirba sunkiai, tik keliauja, pinigais taškosi, nieko savo neturi". Ir su tokiu požiūriu tikrai dažnai tenka susidurti, deja".. gal čia tavo konkerti asmeninė situacija, bet aplamai požiūris į užsienyje dirbančius yra kitoks gyvenančių čia vietoje..., va kai tie užsienyje dirbantys laaaabai moka pasirodyt ir tuo pasididžiuot (na pvz pinigų taškymaisi grįžus-sakau čia ne tau taikau-tu rodykis sukneles ir t.t., juk tam ir ši tema mūsų -bendravimui...) ir pasirodyt turtingesniais ir kitaip "poniškesniais" nei čia esantys - va tai tai tikrai visi žino. Nors gal; te užsieny vištas gaudo ir sprandus jiems suka, bet grįžę yra tikrai viršesni nei čia paprasti žmonės baigę mokslus ir dirbantys normalius darbus, nors jei jie nėra taip gerai apmokami kaip užsienyje... pas mus labiau požiūris- ten vargsti, o grįžęs ponas baisus... tik sakau dar kartą - netaikau tau asmeniškai.
O dėl mano atostogų ne LT/LV tai esu buvusi ir šiltuose kraštuose per savo gyvenimą, esu buvusi Europoj (Paryžius), esu buvusi Rusijoj (Maskva, Jaroslavlis,) ir buvusiose Rusijos valstybėse- pvz Baltarusija (nnn kartų), Ukraina. Nera mano gyvenimas tik gimtas kaimas Bet yra dabar kiti prioritetai...ir nėra poreikio ir tuo viskas pasakyta. Būtų poreikis būtų ir kelionės, bet aš nesu ta keliautoja ir tiek.
bet ir čia ne baisiausia. Baisiausia- ką šiandien valgyt gamint, nes nieko nėra , nelabai ko norisi, bet valgyt vistiek reikia juk
ir necituoju o kopijuoju: "..bet dėl to požiūrio, kad "Va mes tai sunkiai lenkiam nugarą, o jie tai nedirba sunkiai, tik keliauja, pinigais taškosi, nieko savo neturi". Ir su tokiu požiūriu tikrai dažnai tenka susidurti, deja".. gal čia tavo konkerti asmeninė situacija, bet aplamai požiūris į užsienyje dirbančius yra kitoks gyvenančių čia vietoje..., va kai tie užsienyje dirbantys laaaabai moka pasirodyt ir tuo pasididžiuot (na pvz pinigų taškymaisi grįžus-sakau čia ne tau taikau-tu rodykis sukneles ir t.t., juk tam ir ši tema mūsų -bendravimui...) ir pasirodyt turtingesniais ir kitaip "poniškesniais" nei čia esantys - va tai tai tikrai visi žino. Nors gal; te užsieny vištas gaudo ir sprandus jiems suka, bet grįžę yra tikrai viršesni nei čia paprasti žmonės baigę mokslus ir dirbantys normalius darbus, nors jei jie nėra taip gerai apmokami kaip užsienyje... pas mus labiau požiūris- ten vargsti, o grįžęs ponas baisus... tik sakau dar kartą - netaikau tau asmeniškai.O dėl mano atostogų ne LT/LV
tai esu buvusi ir šiltuose kraštuose per savo gyvenimą, esu buvusi Europoj (Paryžius), esu buvusi Rusijoj (Maskva, Jaroslavlis,) ir buvusiose Rusijos valstybėse- pvz Baltarusija (nnn kartų), Ukraina. Nera mano gyvenimas tik gimtas kaimas Bet yra dabar kiti prioritetai...ir nėra poreikio ir tuo viskas pasakyta. Būtų poreikis būtų ir kelionės, bet aš nesu ta keliautoja ir tiek.bet ir čia ne baisiausia. Baisiausia- ką šiandien valgyt gamint, nes nieko nėra , nelabai ko norisi, bet valgyt vistiek reikia juk
O manęs visai pvz negąsdintų pvz klausimas kodėl nekeliauju į užsienius atostogaut. o kaip rašai "tai tėvams nėra reikalo ir klaust nei kada vaikai, nei kada būstas, nei dar ko" tai man aplamai nesuprantamas
bet visos esam skirtingos ir tiek ir tą atvirumą arba ne tikriausiai gaunam iš savų šeimų . Mes pvz dabar irgi su vaikais atvirai bendraujam, tikrai esam su dukra draugės ir žinau apie ją daug.
Ne "Nei dar ko", bet aš pvz. nenorėčiau tėvams rūpesčio kelti, kad pvz. negalim dabar pirkti būsto, nes esam duobėj (tik kaip pvz. tarkim). Arba kad neturim vaikų, nes turim bėdų ir pan. Esmė ne tabu bendraujant apie tai, o pagarba kitų žmonių situacijai ir nestatymas ant to stereotipinio, savo įprasto kurpalio, jei galiu taip išsireikšti Aš nepykčiau, jei jie paklaustų, bet mes tiesiog gerbiam vieni kitų situacijos šeimoje tokiu požiūriu, kad nu jei bus ką pasakoti - papasakosiu. Aš su tečiu bendrauju kasdien apie einamus dalykus, buitį, naujienas ir t.t. Tai nėra taip, kad iš nebendravimo, iš nutolimo taip susideda. Yra tiesiog iš tokio požiūrio ir tiek
Almost, neužpyk, netaikau tau asmeniškai nieko, tik diskusijai- nors gaunasi jau monologas...kur visos?
ir necituoju o kopijuoju: "..bet dėl to požiūrio, kad "Va mes tai sunkiai lenkiam nugarą, o jie tai nedirba sunkiai, tik keliauja, pinigais taškosi, nieko savo neturi". Ir su tokiu požiūriu tikrai dažnai tenka susidurti, deja".. gal čia tavo konkerti asmeninė situacija, bet aplamai požiūris į užsienyje dirbančius yra kitoks gyvenančių čia vietoje..., va kai tie užsienyje dirbantys laaaabai moka pasirodyt ir tuo pasididžiuot (na pvz pinigų taškymaisi grįžus-sakau čia ne tau taikau-tu rodykis sukneles ir t.t., juk tam ir ši tema mūsų -bendravimui...) ir pasirodyt turtingesniais ir kitaip "poniškesniais" nei čia esantys - va tai tai tikrai visi žino. Nors gal; te užsieny vištas gaudo ir sprandus jiems suka, bet grįžę yra tikrai viršesni nei čia paprasti žmonės baigę mokslus ir dirbantys normalius darbus, nors jei jie nėra taip gerai apmokami kaip užsienyje... pas mus labiau požiūris- ten vargsti, o grįžęs ponas baisus... tik sakau dar kartą - netaikau tau asmeniškai.
O dėl mano atostogų ne LT/LV. tai esu buvusi ir šiltuose kraštuose per savo gyvenimą, esu buvusi Europoj (Paryžius), esu buvusi Rusijoj (Maskva, Jaroslavlis,) ir buvusiose Rusijos valstybėse- pvz Baltarusija (nnn kartų), Ukraina. Nera mano gyvenimas tik gimtas kaimas. Bet yra dabar kiti prioritetai...ir nėra poreikio. ir tuo viskas pasakyta. Būtų poreikis būtų ir kelionės, bet aš nesu ta keliautoja ir tiek.
bet ir čia ne baisiausia. Baisiausia- ką šiandien valgyt gamint, nes nieko nėra , nelabai ko norisi, bet valgyt vistiek reikia juk
Aš tai tikrai nepykstu, net nesuk Tu galvos dėl to Kai diskusija rūgšti pasidaro ir badoma pirštais konkrečiai žmogui, o ne situaciją kaip pavyzdį apibendrintai imant - tai čia viena. Bet tiek aš, tiek Tu diskutuojam apskritai remdamosis situacijomis pateiktomis, kas ir daro šitą diskusiją tęstina
O šiaip tai dirbau - nu reikia kažkada gi ir padirbt darbe būnant Dabar va pietauju, tai atbėgau. Antra dienos pusė kiek ramesnė bus, kas šiek tiek džiugina, nes jau pamiršau lietuviškas mintis šiandien su visom anglų kalbom
Jeigu taip sukonkretint, tai apie tą požiūrį rašiau ne tiek dėl darbo Lietuvoj / užsieny, o dėl apskritai darbo tipo. Kažkodėl, lyginant tarkim mano aplinkos airius, anglus ar lietuvius, tarp lietuvių vis dar labai gajus požiūris, kad sunkus darbas yra tik fizinis darbas. Kas dirba su statybom, su krovimais, parduotuvėj ant kojų nuolat ir pan. Na grynai fizinis darbas. Tie, kas dirba ofisuose ar apskritai dirba tik dalim etato / dirba iš namų, tai nieko vapše nedirba tik varto milijonus iš kažkur ir kaip jiems viskas lengva. Tai būtent turėjau minty
Kas liečia dirbančius Lietuvoj ir užsieny, tai aš iš viso galiu pasakyt, kad jeigu dalis emigrantų dirbtų Lietuvoj taip, kaip užsieny, tai ir turėtų tiek pat, kiek turi dirbant užsieny. Fabrikų yra ir Lietuvoj, galima per kelias pamainas užsidirbt tikrai ir ten. Konkrečiai mano atveju pagal mano dabartinį darbą aš nežinau, ar Lietuvoj kokia nors įmonė turi poziciją tokią va man tinkamą, kokią dabar turiu. Pagal mano vyro darbą jam asmeniškai Lietuvoj rinka vis dar šiek tiek per maža, kad pagal patirtį savo ir atnešamą naudą gautų tiek algos, kiek gauna čia šiai dienai. Būtent todėl mes gyvenam čia ir kol kas nežadam greitu metu grįžti. Bet niekada nesakau niekada.
Kitas dalykas, kaip sakai, tas noras pasirodyti viršesniu už kitus. Tas dalykas žmonėse man absoliučiai nesuprantamas. Man visi tiek darbe, tiek gyvenime yra lygūs žmonės nepriklausomai nuo to, kokia lentelė ant kabineto durų. Aš su visais vienodai darbe bendrauju nuo valytojos iki vykdančiojo direktoriaus ir tikiuosi to paties iš kitų. Tarkim mes grįžę jei einam kažkur pietaut su draugais, jeigu mes va juos netikėtai pasikviečiam pietų kažkur (kaip buvo grįžus kovą - tiesiog siurprizą padarėm draugams), tai tikrai mielu noru už juos sumokėsim kavinėje. Ne pasirodymui, mes ir čia už kavą draugams kartais sumokams, o kartais mus pavaišina. Aišku, neisim ir nesiskėčiosim, kad uoj kavos ir deserto tik į prabangų restoraną, tačiau va pakvietus pietų draugus seniai matytus juos pavaišint mums tiesiog norisi. Aš tikrai žinau, apie kokį žmonių tipą Tu kalbi ir tam jokio pateisinimo nerandu absoliučiai. Ir nenoriu ieškot Pati taip nesielgiu. Neinu ir nekalbu apie etiketes ant rūbų ar batų tiek grįžus, tiek čia būdama - vertinu kokybę, todėl renkuosi etiketę ar pan.
O kalbant apie atostogas - nu va kaip ir sakai, nėra poreikio ir viskas. Ir nesikišiu klausdama, o kodėl nėra poreikio, o kodėl kiti prioritetai ir t.t.? Nes jei norėsi - Tu papasakosi. Aš taip priimu tai. Ir komentuoju / diskutuoju konkrečiai jau va į Tavo pasisakymą, nes Tu parodei, kad kalbam apie tai ir viskas liuks, vadinasi kažkiek sau leisiu paklausinėt gal kažko jei man tai atrodys priimtina
Aš va pvz. jeigu darbo sąlygos leistų (vėlgi, galėčiau pasidaryt, kad leistų - išeit iš darbo ), tai turbūt pusę metų keliaučiau, kitą pusę metų dirbčiau. Nes man kelionės labai daug reiškia ir džiaugiuosi turėdama galimybę keliaut į tokius skirtingus pasaulio kampus, kaip dabar keliaujam. Bet po kokių 3 - 5m. viskas gal kitaip atrodys, nes prioritetas bus kitas, kas čia žino.
O dėl valgymo - va imk ir lėk kavinėn pavalgyt. O ko ne? Gyvenimas trumpas nu
Mes tai turim vištienos pamarinuotos, kepsim grily. Man su daržovėm, vyrui su makaronais
Aš tai kirsiu šaltibarčius ir kažkur paskaičiau, kad pagardinti juos ir truputį paįvairinti galima įberti fetos, tai va pamėginsiu šiandien, nes dievinu fetą 
Dėl diskusijos, tai aš kažkaip nebeturiu ką pasisakyti, nes tų situacijų yra daug, jos visos skirtingos ir kas vienai keista, tai kitai normalu ir priimtina
Aš tai kirsiu šaltibarčius ir kažkur paskaičiau, kad pagardinti juos ir truputį paįvairinti galima įberti fetos, tai va pamėginsiu šiandien, nes dievinu fetą
Dėl diskusijos, tai aš kažkaip nebeturiu ką pasisakyti, nes tų situacijų yra daug, jos visos skirtingos ir kas vienai keista, tai kitai normalu ir priimtina
Man reik kefyrą ir burokus sunaudot, jei dar nesupelijo, tai jaučiu pasijiesiu ir aš šaltekų 
Ot gaila, taip norėčiau paskaityt ir aš kažkieno kito išsamias mintis
