
Bet taip ,kad vaikas vystytusi gerai, jam reikia kad mama vaikysteje butu su juo, ji zindytu, globotu, bendrautu, glaustu, o ne svetimi zmones. Manau skiriat kada amziaus tarpsnis vaikyste?
Moderniu teroriju?




bet matoma tokio gyvenimo pasekmes ir psichologai iesko to saknu ir deja, atranda labai daug bedu su zmonem, kuriu mamos neaugino.
Yeah, right....
Nesu tikra, tai remiuosi profesoriumi Google: "Vaikystė tai gyvenimo tarpsnis tarp gimimo ir paauglystės. Ji trunka nuo kūdikystės pradžios ir tęsiasi iki tol, kol prasideda lytinė branda." Apkabinu vaikus kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą. Bet žindyti dvylikametį ir šešiametį griežtai atsisakysiu, net jei tai mane padaro siaubinga motina

Į laukus, į daržus, gyvulius šerti, karves milžti. Ir taip nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Pvz. Arba galit daugiau realių atsiminimų pasiskaityti. Dirbdavo paprastos kaimo moterys tiek, kad net ir didžiausia šiuolaikinė darboholikė vargu ar tiek dirba. Dabar papasakokit man, kad jos pusę dienos skirdavo vaikų lavinimams, auklėjimams, dvasingiems pokalbiams ir būreliams. Kaip kad reikalauja dabartinės teorijos.
O jei pažiūrėtume į dar senesnius laikus, tai ten vaikai iki tol, kol dirbt kažko negalėjo, apskritai vertingais nebuvo laikomi, kilmingos damos vaikų nemaitindavo ir neaugindavo dažniausiai ir t.t. ir pan.
Kas čia šitoje temoje pasisako už vaikų neauginimą? Ar augina tik tos, kurios iki paauglystės maitina ir ištisai namie sėdi? Visur sveiko proto reikia. Ir užaugs tie vaikai sveiki ir laimingi.