Ir pats gedėjimas turi savo etapus: nostalgišką dievinimą, ilgesį, pyktį, vėl ilgesį...paskui jau susitaikymas, paleidimas, kai jau nejauti nieko, tik "gero linkėjimą" buvusiam...su senu kiemo draugu susitikau, tai nustebau, kad tokių bernų jautrių būna. jis pasakojo, kaip du metus laižėsi žaizdas, kai jį paliko...ir dabar net, pasipiršęs kitai, po 8 metų! skyrybų su pirmąja, negalėtų lengvai žiūrėt į savo buvusią meilę. klausau jo: tai dabar tu laimingas, tai su buvusia galėtumėt bent per fb draugais būt? o jis - nea, nea... nu man kosmosas

visokių žmonių būną, netgi vyrų tarpe.
ir jei pyktis atsiranda - reikia džiaugtis, toks sveikas pyktis, vadinasi veikt pradedama, nes kai kure nesugeba pykčio pajust, todėl taip sunkiai iš depresijos lipa...
kin, net kelis metus teko lipti? oho. čia darsyk pamoka, kaip nuo pat pradžių nedaryt žmogaus savo gyvenimo centru, dievu, stabu.
Miela Brekcija, atmenu tave iš kitų temų, kur dalindavotės "kaip atsigauti po skyrybų". liūdna visa tavoji istorija. prisimenu vieną narę čia buvusią, gal jau pakeitė niką, o gal dingo iš forumo, Soled. lb faina buvo, bet taip nežmoniškai mylėjo vieną žmogų vis gyvenimą...ir taip sunku jai buvo...vis pagalvoju apie ją....
viskas su tavim gerai, buvo. norėti vaikų gerai, natūralu, aš Ubuntu iš dalis pritariu, kad tavasis buvo patogiai įsitaisęs. gavo sexo, šilumos, o viso kito nenorėjo...nu tai, palauk...žmogus tau daiktas? tuomet eik, pirk tą sexą kas kelias dienas, tuomet įvertinsi moters meilę kitaip...o šiaip dabar gaunasi - pagalvei tinkama, sexui tinkama, o šeimai kurti - dar ne. nenooooori mat. ir nenooorės.

užtat aš būsiu senamadiška, bet mano manymu, jauni 20-30mečiai vyrai, nors jiems sexo norisi daugiausiai, ir neturėtų su moterimis sušokę gyvent toku metu. lai pasikankina, lai studijuoja sau vieni, gyvena vieni ar su mamom, (kad niekas netrukdytų jų "karjeroms), lai įvertina sexo trūkumą, jau geriau gaus sexą kokiam bare, o ne vaidina šeimą, naudojasi moterimi reguliariam sexui (šios irgi naivuolės - sušoka gyventi per anksti, ir viską ima duot, nes prisiskaito (pop psichologijoj), kad meilė tik duoda, ir mylint, ginkdie, reikalaut atgal nieko negalima.) taigi. o bernams iki 30ties kaip minimum nereiktų gyvent kartu, jei tie vyrai nuolat dar nežino, ko nori. šeimos nenori; vaikų nenori. bet sexo - vajaazau - kaip jie nori to sexo. ta tuomet tegul perka. arba ieško greito fastfoodo. nes paskui gaunasi taip: "Ko ta moters, kurią aš lamdau ir naudoju, zyzia man apie šeimą ir vaikus. nedrįsk tu man zyzti, okei? juk tikra meilė nieko nereikalauja. "

Po to, tokie 30mečiai, išsiskyrę, greit ant ktos šoka, jau patys suvokia, kad atėjo laikas rintis, ir greitais veda kitą žmogų, neva taip išmokę "branginti" žmones ir moteris apskritai.
bet karma is the bitch, kaip sakoma.

Ei, moterys, turėsi dukras...viskas grįžta cikliškai...raginkit jas negyvent kartu..ginkdie ne nuo 19kos, kai abu jaunuoliai - dar vaikai. o ypač vyrai tokie būna. vyrai ir 33metų - būna, vaikai.
Tai galioja visoms jūsų dukroms, jaunesnioms draugėms, norinčioms santuokos, šeimos. vaikų. bent jau be sužadėtuvių žiedo tegu neina gyvent kartu.
tai negalioja toms, kurios, kaip Moonte - nori būti sugyventinėms. Ir negalioja etatiniams meilužiams, kurie džiaugiasi "laisvais santykiais" ir daug metų myli vienas kitą. (pila istorijų apie meilužius, kurių santykiai ki 40metų ilgumo tęsiasi, ir Moonte berods rusų novelėse vieną jų minėjo

o visos kitos tegul nesušoka, neatiduoda gražiausių metų.
Atraskit draugavimo džiaugsmą.

aš, šiaip, imant, - tokių santykių (kaip pasielgė Brekcijos bachūras) tuomet nesuprantu. suprantu tik kaip bernui saugius, patogius, tenkinančius jo poreikius. (šiluma, maistas plius sexas).
juk ir specialistai sako: suaugusiems žmonėms nuo PUSĖS metų iki max 2 metų - tikrai užtenka susivokt, nori jei abu turėt bendrų vaikų, bendrą šeimą, ar ne. Tad, miela Brekcija, tu tikrai nespaudei, ir nebuvo jokių ultimatumų. tiesiog vienąsyk atsigręžei į savo poreikius ir leidai sau pajaust sveiką pyktį.