Priklausomybė nuo Ex

O vyras, manau elgesi kaip gali geriausiai sioje situacijoje, gal ir jam atrode, kad myli ja, gal rimtai norejo mokytis, juk pagal jos parasyma jis pats toks pasimetes buvo darbus keite, mokslus keite, labai jau nepastovus, nepatikima butu su juo , todel ir keista, kaip santuoka su juo jai atrode kazkoks saugumo garantas... Suprasciau koks ukininkas su ukiu, zmogus te 10 m jau atidirbes vienoje sirtyje, su konkreciais ateities planais, darantis jauloveles vaikams ir planuojantis kur ju bus kambariai, va su tokiu tikiu gal ir pasijaust moteris saugi....o cia studentas amzinas.... gal rado moteri, kuri labiau saugi jauciasi ir jam saugumo suteikia, o cia abu ieskojo kazkokio inkaro...

Idomucia, taip, as sutinku su daug kuo, ka dabar surasete. Taip, del ultimatumo man daejo per pastaruosius metus po issiskyrimo, kad tai buvo blogas mano poelgis. As sutinku su tuo. Pati dabar jau suprantu, kad ne ultimatumais reikia metytis, o spresti problemas santykiuose. Tuo metu as jauciausi visiskam akligatvyje, kaip i siena kokia trankiausi.

Pykstu del frazes - kad as siekiau jo parsliauzimo ant keliu. Ultimatumu siekiau isjudinti istrugusi taska, supurtyti gal ji, ar nesamoningai pasitikrinti, ant kiek as jam svarbi. Ir pamaciau, kad ne tokia svarbi. Nu tai gerai, ir issiaiskinau, nurijau tada karcia piliule, susipakavau ir iskeliavau, ruosiausi moraliskai tam zingsniui kokius metus. Nusiteikinejau ir tikrinau pacia save, ar pajegsiu gyventi be jo. Bet matyt to nepatikrinsi niekaip.

Jis zinojo sita mano nora jau pastaruosius pora metu, gal ne visai graziai as ji isreiksdavau, nes dazniausiai per asaras ir pykcius. Be to, jis pats santykiu pradzioje norejo vaiku su manim, pries mano trumpaja emigracija mes kalbejom - kad vaziuok dirbti, kol dar turim kazkiek laiko ir galim truputi palaukti. Meslas prasidejo, kai as atvirai pradejau spausti ir reikalauti susituokti... tai pradejo suktis po 3-4 draugystes metu ir uzsisuko i visiska krize ir issiskyrima. Nebuvo taip, kad paskutiniais metais pasakiau - klausyk, noriu vaiko, darom sianakt, jei ne - as iseinu rytoj. Nebuvo taip, visa ta tema sukosi gerus 2 metus ir graziuoju ir piktuoju ir asaringuoju.

Taip, ne angelas as, taip, padariau daug klaidu bendravime, abu padarem. As neginciju to. Daug ka supratau, tik isejusi. Tuo metu man nedaejo.

Tiesiog as isvis to ex net nebesuprantu, jo norai ant tiek keitesi daznai ir i visas puses, kad va siryt pati sau pagalvojau - tai matyt taip pat greitai pasikeite nuomone ir del naujos meiles ir santuokos.

Is kitos puses - ziuriu as vakar per TV gydytoju rezidentu mitinga - ar tai ne ultimatumas? Jei nekeliat algu/stipendiju - mes emigruojam? Kai ateini pas darbo vadova su per mazu atlyginimu ir sakai - pakelkit atlyginima arba iseinu - tai juk irgi ultimatumas. Bet kartais yra situacijos, kai nebesprendzia net grazus pokalbiai. Gal man tas ultimatumas islindo del to, kad jis ramiai kartojo - "nuuu nezinau, nuuu cia reikia va darbo gero, cia nera pinigu, cia vat mes pykstames...nuu nezinau ar tave myliu". As matyt nepriemiau taip tiesiogiai "nemyliu", bet kazkodel kaliau ultimatuma... Nes nepatikejau tuo "nemyliu"...

Brekcija, o tai jo norai del vaiku pasikeite po jusu isvaziavimo? tai gal tada kazkur jo mmintys i sona nuklydo jau , negalejo? o tai ko jus nenorejto vaiku tada pradzioje?

Vienu zodziu kaip beziuresi, viskas isejo i gera, kad ir skaudziai, chirurgai nupjauna koja, jei prasideda gangrena, kad isgelbeti kuna. Anksciau ar veliau viskas butu nutruke su ultimatumais ar be ju tik kuo veliau tuo gal skaudziau....

as vaiku norejau visada, pradzioje aisku, kai tie santykiai tik prasideje, mes abu dar magistra studijavom, tai norejosi studijas pasibaigti, dar cia buvo pirmieji metai...dar nedrasu gal buvo, tik prasidejo viskas, bijojau kazkiek nezinomybes. Paskui man buvo stipendija stazuotei uzsienyje, tada buavu lyg ir nieko pries, bet irgi bijojau buti viena uzsienyje nescia, sakiau jei pastosiu - turesi vaziuoti kartu. Na tokie pusiau zaidimai, kai esi kartu - laimingas, dazni santykiai, viskas ramu - tai atrodo turim laiko (dar 26-27 metai abiems), tai atrodo va dar pasimokom, padirbam, pakeliaujam, ir jau jau link 30 darysim vaikus.

Taip, kazkaip as gal perdaug ezoteriskai, susieju savo isvaziavima - su tuo, kad po to santykiai beveik niekada nebeatsistate, o tik vyniojosi i krize. Butent isvaziavusi as jo pradejau zyzti - susirasyti ar ka, kazkaip toli nuo jo jauciausi, bijojau, kad per mano isvaziavima sugrius santykiai, ir siaip bijojau prarasti matyt. Bet neisbuvau as tam uzsieny, smegenys uzsispaude, po 3 menesiu as grizau. Mes gyvenon LT, bet skirtinguose miestuose. Nezinau, bet ar cia nuo atstumo, ar nuo ko - bet uzsisuko jo - "nezinau/gal myliu/gal nemyliu/noriu tave patikrinti". Paskui mes vel grizom gyventi kartu. Bet jo atstumimas laikesi. Nezinau del ko tai ivyko... Gal cia tiesiog savaime atsalimas buvo... Bet is jo puses, ne is mano. As nebuvau nuo jo atsalus per tuos metus, mane tik skaudindavo tie jo atstumimai.

Kodel santuoka man saugumas? Hm... Na tiesiog...kaip darbe sutarties pasirasymas irgi atrodo duoda saugumo. Norejosi isipareigoti, norejosi, gal kad jis pasakyti - prisiekiu buti su tavim iki gyvenimo galo... Gal tikiu isipareigojimais, pazadais. Juk santuokos taip lengvai nenutrauksi, kaip siaip susimetimo gyventi. Tikiu santuoka, tai kazkoks "susirisimas", gal del to?

Nezinau, vaikai mums nekibo, matyt cia tikrai kazkoks "nelikimas" ir tiek.... Del baimes likti bevaike, tai man dabar yra 33 metai, tuo metu, kai skyriaus buvo beveik 30 - as bijojau, kad budama 35-40 turesiu dideliu problemu, jei dar lauksiu...

na taip, as irgi manau del laiko - kad 6-7 metai jau ir taip perdaug, nors mano aplinkoje viena mergina 10 metu islauke - ir va sulauke - susituoke, bet vyrukas porakart ja isdave, isejo pasilakstyt pas kitas, bet grizo pas ja, ji atleido. Jie laimingi dabar susizenyje nu svarbu jiems abiems gerai... as turbut su savo nesveika meile irgi buciau atleidusi

atsakysiu Ubuntu dar - klause, ar gimdyciau netekejus, nes buvo keliskart itarimu, kad jau gal pastojau, o mes nesusituoke, jis net nesipirso, tai atrode, kad nu juok tuoksimes tuoksimes kazkada, bet va vaiks gal uzkibo... Ir - ne, mes beveik visai nesisaugojom... vaikai nkibo

Nu dabar jau visa savo gyvenima ispazinau forume ir geda uz atviruma, ir matyt reikejo tokios terapijos

as suprantu, kad reikia buti atsakingai pries gulant i lovas, as ir esu siaip gyvenime labai atsakingas ir pareigingas zmogus, bet jus net neisivaizduojat, ant kiek as juo pasitikejau ir jauciausi visiskai rami, jei ir pastociau, as nebijojau, buvau isitikinus, kad viskas bus gerai toks ramus pasitikejimas zmogumi

santuoka su juo jai atrode kazkoks saugumo garantas... Suprasciau koks ukininkas su ukiu, zmogus te 10 m jau atidirbes vienoje sirtyje, su konkreciais ateities planais, darantis jauloveles vaikams ir planuojantis kur ju bus kambariai, va su tokiu tikiu gal ir pasijaust moteris saugi....o cia studentas amzinas.... gal rado moteri, kuri labiau saugi jauciasi ir jam saugumo suteikia, o cia abu ieskojo kazkokio inkaro...

na taip, galbut... man galbut labiau reikejo emocinio saugumo, ne finansinio. Teisingai cia suraset del to pastovumo. As kazkaip nekreipiau demesio i tai, kad cia va neuztikrins jis finansu, na atrode vistiek vis kazka dirba. Man svarbiau kazkaip yra ar as pati turiu darba, o as ji turiu, pastovu, man didesni saugumo jausma sukelia mano pacios savarankisumas. O is vyro kazkaip reikejo jausminio saugumo ir isipareigojimo...

Bet teisinga sita pastaba, tik as niekada i tai nekreipiau demesio

Cambala - kvatoju balsu Aciu, bet as tai jauciuosi beviltiska.

Siandien grizdama is darbo skaiciau telefone jusu visu zinutes ir galvojau, Dieve tu mano ir is kur pas mane susiformaves toks budas - galeciau jiems parasyti, kaip as cia jauciuosi, kokia cia meiles jausma jauciu. Kaip tikejau meile, rysiu, vieninteliskumu. Bet gi isjuoks

Bet jusu visu racionalus patarimai ir saltas svetimu akiu zvilgsnis - atrodo tiesiog realybe, kuria man tiesiog skaudu priimti. Ji protinga, as suprantu jusu visu pasissakymus, dalis manes irgi taip galvoja. Bet kazkokia mano dalis yra visiska idealiste, norejusi tiketi pasaku vertybemis