As irgi nemanau, kad ji suklydo su ultimatumu. Jis tik sustate viska i savas vietas. Ji pagaliau suprato, kad jo ateityje jos nera ir pasitrauke. I gera abiems.
Man irgi taip atrodo. Pilna poru, kurie draugauja, susipyksta, issiskiria, bet po to vel susieina pamate, kad labai skauda atskirai ir tada priima sprendima buti kartu (zenytis). Toks isbandymas iseina tik i sveikata: pasitikrinti jausmus, isitikinti.
Idomucia, dabar jau as pradesiu pykti - nera taip, kaip jus (asmeniskai butent jus) cia skaldot (nors ir geru dalyku pasaket).
NELAUKIAU, KOL JIS PARSLIAUS KELIAIS pas mane. Ne tame cia esme buvo. Kaip tik stengiausi SUPRASTI JO POZICIJA.
Taip, as maciau jame ir musu santykiuose potenciala. As turejau jam jausmus, as buvau meileje, jei taip galima pasakyti, ir ne toje "isimylejimo fazeje", jau buvau samoningo valingo mylejimo fazeje, maciau jo trukumus, maciau problemas ir vistiek buvau pasiruosus su tuo zmogum eiti toliau, jauciausi jau isipareigojusi, nemoku aprasyti to jausmo - tai nera jusu trokstamas kosmoso filmu jausmas, man tai buvo stabilus istikimybes, prisirisimo, isipareigojimo, artumo jausmas.
Man pradejo darytis gaila savo metu ir gyvenimo (man buvo jau beveik 30), as ziauriai kelis metus jau norejau vaiku, troskau jau, verkdavau daznai del to, norejau susituokti ir pasijusti saugi pagaliau, o ne nuolatos buti pakabinta. Metai ejo, as bijojau, kad dar lauksiu 5-10 metu, ir liksiu tiesiog bevaike. O jis tada susiras vaisinga jaunesne ir mes mane. Rizikavau iseiti ir ieskoti zmogaus, kuris nores to su manim. NORES SEIMOS. Nes mano ex tuo metu deklaravao - kad dar nenori, ar neaisku ar nori, ar su manim nenori.
Taip, as gal padariau klaida, kad palikau mylima zmogu, galbut - turiu ir sita mazochistiska edima, kodel palikau mylima zmogu.
Bet tai nebuvo aikstingas parodymas - sliauzk dabar pas mane. Tai labiau buvo beviltisko akligatvio jausmas. Palaikiau jo laiskus man, atsakydavau pilnais meiles laiskais, rasiau kad jo ilgiuos, o ne siusdavau po velniu. Tik po geru 9 menesiu susirasysamu supykau, kad mane tik tampo ir laiko toje kompo dezeje.
Jus, Idomucia, kazkoks isvis neaiskus man tipas, visu pirma as lyties taip ir nesuprantu, bet mastymo kartais taip pat. Pirmakart cia forume supykau. Bet nu kazkaip kai varo ant manes ir mano nuosirdziu jausmu, jau man gana saves edimo is saves pacios.
Kame idomumas, Ubuntu, kad kai kalbama apie issiskyrimus, kurie atveda i jusu pamineta "mazochizma" ir kurio zmones, sito neisgyvene, dazniausiai nesupranta, tai kalbama apie kazka panasaus: "atskirai butu dar skaudziau".
Bet koks durnius gali buti santykiuose, kai jis myli ir ji myli(as cia nepiktai ir ne apie jus, o aplamai). Issukis tampa, kaip issikapanoti is mazochizmo, kai tu nori buti, o partneris nenori ;). Ir tas partneris ne bet koks, o ne... Be jo butu "labai skaudziau". Va, sitame tai issukis.
Papildyta:
Apie kazka panasaus P. Coelho knyga "Zairas". Jis neblogai apraso ta jausma, kuris perskelia pusiau ar susprogdina sirdi, kai tave palieka zmogus, kurio tau labai reikia. Nesakau, kad joje yra atsakymas i cia keliamus klausimus ir siaip gal dar kazka galima butu prikisti, bet knyga graziai parasyta, skaityti visai malonu. Tik ji baigiasi gerai, tad atsakymo joje, mano supratimu, nera.
Siaip kiekvienam tokioje situacijoje, manau, reikia personalizuotu atsakymu, kuriuos padetu rasti geras specialistas. Yra teke skaityti pasisakymus zmoniu, kurie vaiksto pas specialista, tai matesi, kad jie progresuoja laisvejimo kryptimi gana greitai, tikrai greiciau ir geriau negu be jo.
Nu matot, cia jau siek tiek kitaip gal ne vsiai tiksliai issireiskiau , as negaleciau buti su zmogum, jei jis manes nenoretu, todel as neisivaizduoju tokio poreikio gal, cia gal egoizmas, mums negali buti kazkoks vyras butent konkretus taip labai reiklingas. Nu juk negali buti per prievarta su kazkuo ir priristi kito negali per prievarta ar pasitelkus kazkokias manipuliacijas, cia as taip manau. Manau jei abu jaucia kad jie tinka vienas kitam ir kazka kartu turi nuveikti ir kad abiem riekai to buvimo kartu tai ir gerai, jei to jausmo nera kazkuriam tai ir ner ko ten tampytis
O tu skausmu mes kiekveians iskenciam kiek mums priklauso ir vieni ar kiti skausmai nera mazesni ar prastesni, kiekveinas turim savo kelia, savas pamokas ismokti.
Ka norejau pasakyti, kad tose seimuose ir su tuo vieninteliu vyru tikrai ne visada buna viskas roziniai ir garzu ir sirdutes ne visada skraido ir skaudu buna ir zaizdu buna, visko buna, todel nereikia nieko idealizuoti, mes pasirenkam su kuo buti, ne del smagumo, o del to abipusio jausmo, kad pakeliui. Cia argumentavau i autores pasakyma, kad tam vaikinui su ja ne taip jau gera ar smagu buvo
Mazohizmas mano galva yra tada, kai skauda nuolat, jei seimoje nuolat kazkas smurtauja, kazkas kencia, arba jei issiskiri ir metu metus dar ten uzstrigusi pasilieki ir save skaudini savo mintim ir mastymas, o kaip jeigu, o kodel ir t.t. tikslas vienas - pasikankinti . O siaip zmoniu santykiai normalus buna tokie, kad zmones ir pasipyksta ir pasimyli, visko buna, man juokinga - kai kazkas pasakoja apie idealius santykius, tada is kart kyla klausimas kiek laiko jie tesiasi Taip meile yra nuosabus dalykas,bet meile ne roziniai kaspineliai, tai darbas su savim, su savo kaprizais, ragiukais tai ir skaudinimas vienas kito ir gero darymas, net jei tai neatrodo kaip geris is pradziu
O jei taip blogai del kazkokio zmogaus palikimo kai su juo prabuta vos keli metai, cia asmenines problemos islindusios, egozimas, puikybe ir t.t. aisku skaudes kai tai sukils, bet tai ir reikia tvarkytis, matomai tas kitas zmogus ir buvo labai geras mokytojas parode pirstu( cia nesuprasti tiesiogiai) zmogaus vidines bedas, tokia ir tebuvp jo funkcija. Nes sveikas dvasiskai zmogus laimingas ir be kitu partneriu, jam nereikia iki skausmo kazko, ci ajau panasu i priklausomybe , prisirisima per stipru. Kaip sako mano pusele, nu nebuna tu puseliu, esi tu pilnas ir pasirenki su kuo gyventi, su kuo gimdyti vaikus, bet tik tiek, prisirisimai visokie tokie yra nesveiki. Prie vaiku sunku neprisiristi ir gal nebematant vaiku butu ziauriai sunku, o vyrai tai juk ne vaikai, jo nei isnesiojai, nei gimdei, nei auginai.
nu nesudesi cia visko i zinutes...bet jei trumpai, tai kai myli ir esi su tuo zmogum, nes myli ji, ne del to kad be jo negaletum akzkaip isgyventi, aisku butu skaudu issiskirti, visi manau turi sirdis, bet juk vis tiek teks kazkada issiskirti su visais...
Gl nustojam zmones vertinti dvibalej skalej: geras arba blogas.
Visi visko turim, kai kas kai ko daugiau, kaai kas maziau.
Ubuntu gerus dalykus cia desto neretai, tai faktas.
Kitas faktas, kad Lietuvoje iprasta izeidinet, rusiuot, subendrint ir nurasyt. Pagal neatitikima tam tikroms asmeninems nuostatoms, pav. "Jei nagla tai pasiledusi proste, jei tyli nuleidus akutes tai doruole" Paagal tautybe ar dar ka.
Pries kokius 400 metu ji gal butu gera teiseja nuspresti kas sudeginti ant lauzo o ka isteisinti.
Atsidavimo vyrrui taip pat nesimato. Knisa ji tam vyrui prota o tas kencia. Pagyventu su manimi, tai suprastu, kaip tai saldu. Visa tai irgi tiesa.
Bet ji aiskina daug geru dalyku.
As jai pasakyciau, kad visa ka destai yra gerai, bet taii bus isrekalauta is pacios plius dar paaiskinta daug dar geresniu dalyku.
Manau sutartumem, arba rastu kas pasikorusius
aciu dievui neteks pagyventi 
neapsimesk, kad mane pazysti, kiekvienas mes savaip kazkam prota knisam ir norim ,akd mums paknistu O paverkti, nereiktu suprasti pazodziui
O as ne neretai, o dazani gerus dalykus destau
Man pradejo darytis gaila savo metu ir gyvenimo (man buvo jau beveik 30), as ziauriai kelis metus jau norejau vaiku, troskau jau, verkdavau daznai del to, norejau susituokti ir pasijusti saugi pagaliau, o ne nuolatos buti pakabinta. Metai ejo, as bijojau, kad dar lauksiu 5-10 metu, ir liksiu tiesiog bevaike. O jis tada susiras vaisinga jaunesne ir mes mane. Rizikavau iseiti ir ieskoti zmogaus, kuris nores to su manim. NORES SEIMOS. Nes mano ex tuo metu deklaravao - kad dar nenori, ar neaisku ar nori, ar su manim nenori.
nelabai suprantu, kaip siejasi santuoka ir saugumo jausmas, jei nesunku paaiskinkit? niekad taip apie santuoka negalvojau, idomus poziuris, koki sauguma jums ji butu suteikusi? Kaip tik juk santuoka moteri padaro labiau pazeidiama kaip ir vaiku pagimdymas.
Ir ar tas vaikinas is vis nenorejo vaiku ar jis nenorejo tuoktis, o jus nenorejot gimdyti vaiku nesantuokoje?kodel jis klause, kad ar galetumet gimdyti ir nesusituokusi?
ir is vis jei mylites, kodel turetumet likt bevaike? jis naudojo nuolat prezervatyvus?
Nu va, Liebcien, Teroriste davė ultimatumą po vienerių metų, max 1.5m - o jūs čia graužiat Brekciją kad ji per daug buvo santykiuose savanaudė. po 7 metų mat pareikalavo vaikų, šeimos....
Mergos - atsipeikėkit...
Man rodos Brekcja visai buvo save pamiršus...
o vyras tai nesinaudojo santykiais visą šį laiką, ar ne?
karma is the bitch. neįlysim aišku, į jo širdį, bet nebus jis laimingas, jei prieš tai sąmoningai naudojo kitą žmogų....viskas ratu. cycle. tokie dvasiniai dėsniai.
tikrai per ilgai lauke, nu bet tas protelis pas visus mus is paskos ddaznai begioja
dabar taip jau nedartu....
Man tai paparsta, nepradedi myletis, kol abu nenori vaiku, nes nu ka tada daryt jei pastoji, as pries abortus...nepradedi gyventi, jei svarbi santuoka.
Aplamai merginom reiktu isidemet, kokius susikurs santykius iki pradejimo santykiaut, tokie ir bus beveik visada, jau paskui kazka vyrui igalva ikalt bus labai sunku....
