QUOTE(aspYrinas @ 2015 01 19, 17:30)
Na kaip cia pasakyt, va ir cia uzejus i sia tema, skundziasi moterys, pavydi savo vyru. Apskritai, pasiskaicius kitu portalu komentarus, plaukai piestu stojasi, nuo tokio pavydo visko viskam.

Todel ir sakau, kad pas musu daugeli tautieciu giliai iauges tas nesveikas pavydo jausmas, kuris asmeniskai man yra visiskai nebepriimtinas. Tad as irgi sunkiai isivaizduoju, ka ir kaip reiktu padaryt, kad sukelt manyje sia emocija.
Bet pavydas susijęs su kita lytimi, tai man, rodos, čia ne kokia tautinė kolektyvinė pasąmonė, o iš vaikystės atėję Edipo kompleksai, "mamos" konkurentės", šalti ir atžagarūs tėvai (vyrai) ir pan. Aš irgi, tarkim, turtų, mašinų kitiems nepavydžiu, labiausiai neramu dėl antros pusės, bet visad žinau, kad tas pavydas dėl žemos savivertės. Na ir kas, kad dirbu su tuo "n" metų, nelabai kas keičiasi. Gal išmoksti mažiau tą parodyti, kontroliuoti savo elgesį, įsisamoninti, bet tas kirminukas graužia ir grauš. Tiesiog iš seniau pažeistas saugumo, pilnatvės, ramybės jausmas. O partneris mano irgi nėra labai jau baisiai deklaruojantis savo meilę. Žinau, kad myli, bet gražių žodžių, kažkokio "promotion'o" nesulauksi. Taip ir dirbi su savim. Vieniems lengviau gyvent, kitiems sunkiau. Kažkada pagalvojau, negi dabar turėčiau ieškotis specialiai tokio ištikimo ir švento kaip DGRVJVCL... Nu to

Pagalvojau, patinka man dabartinis, o mano pavydas yra mano pavydas.
Ką darau - stengiuosi gyvent dėl savęs, atsižvelgti į savo poreikius, labiau save mylėti, lepinti, akcentuoti pliusus, savo vidinę stiprybę ir pan. neužkraut atsakomybės dėl savo laimės kitam žmogui, o kurtis ją pačiai
Bet kalbant apie autorės vaikiną. Jau iš ankstesnės situacijos man yra pasibaisėtina, kad to lenciūginio draugužis varė pirkti su ūkininke už pinigus bei savo sūnumi. Tas faktas man kelia nerimą. Nerimtas vyras. Nebūčiau prasidėjusi net, nebūtų problemų.
Papildyta:
QUOTE(baltavarna99 @ 2015 01 19, 17:37)
Bet, nors aš ir stengiuosi tai pamiršti, vis tik man tai yra problema. Galiu šį kartą pamiršti, nukišti tas mintis kažkur giliai, bet jei vėl kada jis paskambins man girdint, arba jei sužinosiu, kad buvo susitikę, tai bus vulkano išsiveržimas. Manau, reiktų kažkaip to išvengti. Ir vienintelė galimybė man čia atrodo jo atsisakymas su ja bendrauti.
Na gal dar šiokiai tokiai paguodai, mano manymu, gerai, kad jis skambina prie tavęs, gal tikrai be nedorų intencijų. O jei kažkur pasislėpęs skambinėtų ir dar dažniau nei dabar - tai būtų - "nematau ir širdies neskauda"?

Man tai visad ramiau, kai mano draugas maloniai su kitomis moterimis šalia manęs bendrauja (nekalbu apie kažkokį naglą flirtą), o ne kad įbauginsiu jį, tai jausdamas uždrausto vaisiaus skonį bazarins kokioj tarpuvartėj su mergom. Nors vos nebuvau sudarius tokios situacijos. Dabar žiūriu kitaip.