Vyro/draugo buvusios merginos

tu tiesiog esi labai kategoriskas, o kiti santykiuose iesko kompromisu.

Tvirtos nuomones turejimas, dar nereiskia, kad negalima jos pakeisti.
Taip pat nereiskia, kad gyvenime negalima ieskoti iseiciu ir kompromisu.

Bet tai apsaugo nuo bandymu situacija ivardinti neteisingai ir bandyt gudraut.
Cia
Moteris jauciasi labai blogai o vyras bendrauja su buvusiaja.
Pries ieskant kompromisu, reikia suprasti situacija, koks vyrui butinumas elgtis taip, kad mylimas zmogus butu nelaimingas? Jokio.
Gal vyras padare klaida? Ne
Tas mylimas zmogus turi dar prasyti buti neskaudinamas, deretis. Tai zema.
Problema ne bendravimas, o nesiskaitymas. Tegu jis jau bendrauja su kuo nori.
As cia namatau jokiu kompromisu galimybes, nes tada reikia to vyro asmenybe pakeisti.

jeigu dėl kiekvieno dalyko, kuris man nepatinka vyro elgesyje, jį palikčiau, tai būčiau pasmerkta likti vieniša amžinai, nes aš gana priekabus žmogus, o supykti galiu ir dėl smulkmenos.
O kas dėl nesiskaitymo. Taip, man irgi atrodo, kad taip elgdamasis jis manęs negerbia. Tačiau visada egzistuoja ir kita pusė, kitoks požiūris. Ir jeigu jis tą situaciją vertina kitaip ir tame nemato nieko smerktino, jis net nesupranta, kad tai nepagarba ar nesiskaitymas. jam tiesiog nesuprantamas mano poziuris, kaip man - jo. ir ne visada iš tiesų įmanoma prieiti kompromiso, kartais lieka tik dvi išeitys - arba į viską spjauti ir išeiti su savo savigarba, arba pabandyti nusileisti.

Pritariu baltavarna99.

Gyvenimas kartu vienaip ar kitaip "vercia"-itakoja riboti savo norus, poreikius. Nepaslaptis veiksmai, kuriuos mes be problemu atlikdavom budami vienisi, gyvenant kartu su kitu asmeniu neretai jie tampa neimanomi. Taip mes mokame uz tai, kad kitas zmogus gyvena su mumis, o mes su juo. Todel tas zaidimas, mus tenkinanciu iseiciu ieskojimas gyvenant kartu su kitu individu, turinciu ne ka maziau noru ir poreikiu nei mes, itakoja mus taikytis, ieskoti kompromisu, konsensusu ir t.t.

Neatsizvelgimas i kito norus/poreikius nevisada reiskia, kad su juo nesiskaitoma, negerbiama. Todel pritariu baltavarna99, jog tai gali itakoja skirtingos vertybes, kriterijai. Net sioje temoje rasime merginu pasisakymus, kurie kardinaliai skiriasi tarp saves.

Pvz. as nieko blogo nematau, kai vyras bendrauja su buvusiom "draugem", aplamai moterimis. Jokiu problemu. Bet mano pakantumui yra ribos, as tikrai netoleruociau, jei viduri nakties skambintu vyro drauge ir noretu su mano vyru pakalbeti apie "menulio grozi" (buvo cia tokia tema). Galimai kokiai kitai, tai nebus problema, man toks elgesys nepriimtinas. Mes abu zinome, ir turime teise rinktis, kas kam svarbu. Ambicijos, vertybes ar seima.

As sutinku, kad musu vertybes seimoje gali skirtis, nesutapti, tai normalu kiekvienas musu yra asmenybe, jei pradedam gyventi kartu mes to neprarandame, netampame kitu priedeliu. Bet tikrai nemanau, kad salyginai normaliam zmogui yra komfortiska gyventi jei salimais esantis yra nelaimingas, jauciasi iskaudintas. Tad visiskai logiska, kad stengiamasi neskaudinti artima, kitaip sakant nesunkinti sau apciam gyvenimo. todel, mane kartais stebina tas apsimetimas "schlangu". Mano galva tai jau pirmas pozymis, kad seimoje ne viskas gerai.

aš nežinau, kaip iš tikrųjų yra mano atveju, bet juk gali būti, kad kitas tikrai nesupranta, jog jo elgesys skaudina. šiandien net negaliu normaliai su juo bendrauti, nes nežinau, kaip turėčiau elgtis. pykstu ir ant jo, ir ant savęs, nežinau, kuris kaltesnis. vis tik atrodo, kad labiau jis. ir nežinau, ar jam leisti žinoti, suprasti, kaip jaučiuosi, ar bandyti tai slėpti. manau, kad abu variantai blogi. pirmuoju jis blogai reaguos, antruoju blogai jausiuosi pati. o galiausiai gaunasi kad abiem atvejais aš vis tiek jausiuosi blogai.kur yra tas gerasis variantas???

Manyciau, kad problemas sprendimas butu kalbejimas. Ne rekimas, kaltinimai, ne scenu kelimas, o kalbejimas. Kita vertus, yra dazna problema, kad zmones kalba, bet NEISISKALUSO apie ka yra kalbama. Todel, tam kad buti isklausytam, o svarbiausia isgirstam, padeda laisko rasymas.

As jusu vietoj neieskociau kaltu, o apeliuciau i atjauta, rasyciau apie savo savijauta, kuria itakoja toks vyro elgesys, seimos ateities lukescius. Ir jei jus isties esate jam brangi, manyciau, Jusu savijauta jam bus svarbiau nei ambicijos. Bet kokiu atveju, tas ambiciju karas zudo jusu santikius, na kiek ilgai jus tversite... Kas svarbiau ambicijos ar seima, jusu santikiai?

Nemanau, kad kalbejimas apie savo jausenas yra silpnumo pozymis, ar kad jus taip silpninsite taip savo pozicijas. Priesingai, saliginai normalioje seimoje zmones kaip ir turetu karts nuo karto nusiimti kaukes (sarvus), nes gerai apgalvojus, kur jei ne namuose, seimoje gali pailseti nuo kaukiu (sarvu), pabuti paciu savimi, nebijant buti iskaudintu.

Nemanau, kad jis tycia nesiskaito. Tokie dalykai pasitaiko retai.
Buna, kad nesiskaito, nes nepagalvoja.
Siuo atveju, jam yra aiskinta, gal but nepakankamai aiskinta. Manau vyrams reikia isversti emocine kalba i kazka konkretesnio suprantamesnio.

Ta pacia problema turime ir cia. Jei sakysim mano pozicija nera priimtina, tai niekam neidomu mane suprasti. Pasiuloma gydytis, keistis, nebuti vienokiu, buti kitokiu.
Bet jei ta darytu mylimas zmogus?
Juk kompromisai tai ne tai, kas kuris labiau nesiskaitys, kas nesupras ir nematys reikalo suprasti.
Kompromisai imanomi tik, kai abi puses supranta vieni kito skirtumus ir bando ieskot iseities.
Cia nera ko ieskot iseities, tai ne jo ex su bendrais vaikais, o kazkokia merga.
Ir jam santykiai su kazkokia merga brangesni uz mylimosios asaras?

Neina sito niekaip paaiskinti.
Manau, kad reikia su juo atvirai padiskutuot apie buvusius, ir apie tai, kad jiems neturi buti vietos gyvenime. Tai savaima suprantama o ne kazkokia nuolaida ar dovana

laiškas man atrodo nekokia priemonė, nes nematysiu, kaip jis reaguoja į tai, ką skaito. Kai kalbi tiesiogiai matai žmogaus reakcijas, lengviau kitą suprasti. bent man taip atrodo.

o kalbėta iš tiesų juk buvo. jis ir iš mano elgesio matė, kad mane tai skaudina. praėjus kelioms valandoms po to kivirčo turėjom noramlų ramų pokalbį, per kurį aš išsakiau savo jausmus ir pozicijas, bet jis išsake savo. kažkuris turi nusileisti. kadangi jis niekad manęs neprašė elgtis vienaip ar kitaip, o aš jau ne kartą, td man atrodo, kad aš pernelyg daug visko reikalauju, tad jei ir šį kartą eisiu iki reikalavimo, tai jau ir pati jausiuosi blogai.
Papildyta:


dar neašarojau, tik sėdėjau apsikabinus pagalvę gal reiks išbandyt ašaras, gal suveiks

O kaip jis reagotu jei jus pradetumete bendrauti su savo buvusiais/esamais draugais vyrais?

pasikartosiu, bet manau, kad jis reaguotų normaliai. ta prasme jei iš manęs gautų tiek pat dėmesio, jaustų meilę ir visa kita, manau reaguotų normaliai. iš tiesų mąsčiau apie tai, kad jam parašyti, kad einu su kolega išgerti alaus ar kažką pan., bet tai pernelyg greitai, jis gi ne kvailas, supras, kad visa tai yra kaip egzaminas. bet iš to, ką jis kalba, kaip mąsto apie viską, tai turėtų reaguoti normaliai, kol neduosiu jam pagrindo manyti, kad su tais buvusiais darau ką nors daugiau, nei bendrauju

na ir poziuris i zmones

Pavyzdys is artimos aplinkos: drauge issikyre su vyru. Jie ir toliau bendravo, nes pasak jos isblesus romantiskai meilei jie vistiek vienas kita mylejo kaip 'brolis ir sesuo', nes daug metu kartu praleido. Kai jis susirado mergina tiek pirma, tiek dabartine bedravo ir toliau. Su dabartine jo vaiko mama drauge net zaisdavo tenisa kartu. O jai susiradus vaikina jos ex su juo eina i sporto kluba ir tarkim alaus. Ir dabar toliau normaliai bendrauja kartu su antrosiomis pusemis.

Balta varna, o jus bandete be kaltinimu, be asaru, be isteriju ramiai argumentuotai pasikalbeti apie savo jausmus. Nes tai, kad jusu vaikinas bendrauja su savo buvusia mergina tikrai nereiskia, kad kazkas vyksta ar nevyksta. Esate jauna ir norite, kad jo akys kryptu tik i jus. Pradzia gyvenimo visada sunki, bet kiekvienoje poroje visu pirma turi vykti dialogas. Ne monologas, ne reikalavimai. Jis (kaip supratau) pasitiki jumis, jusu elgesiu. Kodel jus netikite juo? Ar tam buvo nors menkiausias pagrindas? Ar jis jums kada nors melavo ir neatviravo? Jus gi suvokiate, kad savo reikalavimais bandote keisti suaugusi zmogu. Tad uzduokite sau klausima: ar noretumete, kad jis jus keistu ar priimtu tokia kokia esate?