Kaip viska pamirsti..

Sutinku su jumis,bet kai viskas staiga tap griuva,kai supranti kad buvo tiek melo,...

koks skirtumas kiek buvo melo, jei nieko apie jį nežinojai ir buvai laiminga. Koks skirtumas, jei rezultatas tas pats. 

ištrint, tai neištrinsi, tiesiog su laiku nublanks tie prisiminimai ir neskaudins. Man asmeniškai po labai skaudaus ir sunkaus išsiskyrimo padėjo užsblokavimas. Tiesiog pavargau verkt ir savęs gailėtis, nusibodo, nes supratau, kad tas žmogus nėra vertas tokio mano sielvarto. Pradėjau judėt į priekį, užsiimt kitais smagiais dalykais, nusispjaut į tai, ką žeidžiančio ar skaudinančio man sako žmonės, nusispjaut į savo jausmus jo atžvilgiu ir tai padėjo. Po 2 metų visiško nebendravimo susitikau su tuo vaikinu. Jis atsiprašynėjo, gailėjosi, paėmė už rankos, bet man nė vienas jausmelis nesuvirpėjo, lyg nieko nebūtų buvę. Man nebeskaudėjo, nė trupučio, nes tai laikiau ir laikau po labai stora siena savyje, kurios net nejaučiu. Viskas susitvarkys, nealinkit savęs ašarom ir skausmu, tai nepadės ir jums nuo to nepalengvės. Paklauskit savęs kam to reikia? Mylit? Visiškai suprantu, bet jei tas žmogus to nenori, tiesiog paleistkit jį. Jūs ne sena moteris, rasit jūs dar tą vyrą.   ​ 

smalsumo dėlei paklauskit jo kodėl jis nori susitikt

Tai zinoma klausiau.sake i kavine gal nueikim pasedet.na tipo kas cia tokio.

žiauru tikrai čia.... Bet užgrūdina tokie dalykai. Aišku sunku būtų nustoti galvoti apie tuos prarastus keturis metus... bet kai pagalvoji, galbūt apsisaugojai nuo kito karto, kuris galbūt būtų trukęs dešimtmetį... Aš tai siūlau tiesiog įsisamonint, kad reikia gyventi dėl savęs ir savo vaikų, kad kitas žmogus vistiek niekada nebus tau toks artimas kaip tu pati sau ir tavo vaikai. mes visi vienas kitam esam ir būsim tik nepažįstamieji...

Po kiek laiko pamatysi, kaip tai tave padarys stipresne ir nuims naivumo akinius. Džiaukis  sužinojusi su kokiu,, vyru" buvai, žinoma mums visiems lengva sakyti pamiršk,gyvenimas nesustoja ties tuom ir pnš,žinau,kaip skauda sužinojus tokią žinią... nepamiršk šito skausmo, tai padės ateityje. Gaila, bet taip gyvenime nutinka beveik kas antrai.O liūdesys čia nepadės, nieko nepakeis, stenkis kažkuom užsiimti,nepasiduok mintims. Sėkmės. išgyvensi ir paskui pati iš to pasijuoksi,kad nebuvo vertas jis to sielvarto, kai šalia bus tikras žmogus. 

Aciu.kaip noreciau kad viskas kuo greiciau praeitu.Va kazkada nesuprasdavau ko tos moterys asaroja del nelaimingu meiliu,kol paciai taip nenutiko.

Kartais jauciuos taip lyg nieko nebejauciu tam zmogui,toks lyg palengvejimas,kartais pykstu ir nekenciu,ir vel atrodo ilgiuosi...

Ir kiek tai laiko truks...

Man atrodo, kad ne žmogaus, o jausmo jūs ilgitės. Viskas praeina. Pagedėkite truputį (gal porą mėnsesių, gal kiek ilgiau), o paskui ryžtingai nuspręskite gyventi toliau. Labai lengva pradėti gyevnti tik ilgesiu ir atsiminimais, tačiau kartais reikia save išprievartauti eiti toliau, kol gyvenimas be to žmogaus taps įpročiu. Nereikia vyro, kuris negali būti ištikimas, nereikia tokio, kuris vėl bando daryti įtaką, nors pasakė, kad nenori vesti jūsų. Esu mačius per daug tokių moterų, kurios sulaukia 40 ir daugiau ir tik tuomet supranta koks laiko švaistymas tai buvo. Supraskite ko norite po kelių metų - jei svajojate apie motinystę ar verta koncentruotis į tą žmogų, kuris to suteikti negali?