Vyro apatija nėštumo metu

ar tikrai baznytine paskelbta negaliojancia??? Ar vyras turi tai patvirtinancius dokumentus? ar parode juos jums? Nes as niekaip tuo netikiu. Tai negali buti tiesa, del kokiu priezasciu paskelbe santuoja negaliojancia? Juolab, kad vaikas yra. Melagis tas jusu vyriskis, dar ir koks.

Labai geras klausimas. Ačiū

Pasinaudosiu patarimais, jau antra diena (skamba juokingai, bet dabartinėj situacijoj man tai labai daug) kaip gyvenu sau ir dėl mažylio! Galiu pasakyt, kad jaučiuosi atsigavusi. Nebealinu savęs klausimais ir galvojimais kada jis grįš, ar veiksim ką nors kartu - aš nuraminau save. Tiesiog nieko nebesitikiu.

Ir jau šiandien rytą jis manęs paklausė kur važiuoju ir pagyrė, kad gražiai atrodau. Gal tikrai jis "gyvas" tik tada, kai moters turi siekti, kai lieka każkas neaišku. Neżinau. Nors anksčiau viskas buvo irgi rutinoj, viską žinojom vienas apie kitą ir vis tiek buvom vienas kitam ídomūs.



Aš neatsakinga už Jūsų tikėjimą. Tik keista, kai stebitės tokiais dalykais šiais laikais. Asmeniškai pażįstu net 3 (net, nes tai tikrai sudėtingas reikalas) poras, kuriû bażnytinė santuoka paskelbta negaliojančia. 2 iš jų turi 1 arba 2 vaikus.



Nė vienoj vietoj neparašiau kad draugo nemyliu! Myliu jį ir net labai, bet sąmoningumas dar neišnyko ir proto użtenka suvokt, kad prie bjauraus elgesio ir nepagarbos net meilė nėra argumentas. Jei nemylėčiau, tikrai nebūčiau su juo ir toliau. Bet būtent vardan jausmų dar bandoma tikėti, stengtis, laukti.

Keistai atrodo tas Jūsų brunkamas krikščioniškumas, nelabai suprantu ką tuo norite įrodyti.

Ir prie ko čia vartojimas ir aistra. Kai būna tik tai, tai žmonės būna tik meilužiais. O meiluże man būt nepakako, buvom partneriais, draugais, kompanjonais ir t.t. Tik deja neżinojau, kad sutartis terminuota.

Du żmonės būdami kartu turi būt laimingi! Tai visa ko pagrindas. O jei ne tik ne laimingi kartu, bet dar ir stipriai prisideda prie kito žmogaus nelaimingumo, tai stiprus signalas.



Na neżinau ar mano atveju tai emocinis nestabilumas. Man tai labiau panašiau į naivumą. Vis tikėjau, tikėjau, gi myli mane, tai negi nepasikeis? Taip naiviai manydavau po kiekvieno susitaikymo. O kai blogai būdavo, tiesiog neištverdavau ir dėl to skyrybos. Ar tai nestabilu, ksd neleisdavau sau blogai jaustis?

Santykiai geraisiais periodais pas mus būdavo labai geri, bet tikrai netrūkdavo ir elementarių kivirčų, ir pasibarimų, nuomonių nesutapimų. Ir kaip minėjau, tie visi jo meilikavimai ir komplimentai, tai niekad nebuvo man būtina norma, o kaip tik stebėdavaus, kad kaip čia vyras net rutinoj atranda tiek grażių żodżių, būdų palepinti ir pan. Niekad man tai neatrodė dirbtina, kaip tik labiau jo asmeninės savybės, nes net ir draugai vyrai pasijuokdavo, kad taviškis poroj atsakingas už tuos minkštuosius dslykus, visad atras gražų žodį, malonų gestą ir pan. Jis visad visiems paslaugus, padedantis, užjaučiantis. Ar tai buvo vaidyba, dabar jau nebegaliu nieko sakyt... Kai nieko nebesuprantu.

Taip, tikrai! Dokumentai namuose, ir rodė, ir kasdien juos pażiūrėt galiu. Tai tikrai nėra kažkoks stebuklas. Viską lemia kunigas ir tavo ego. Jei ego svsrbiau už norą sulaukt verdikto apie negaliojančią santuoką, tada tikrai nieko nepavyks. Nes tai labai ilgas kelias. Bet jei ego nustumi į šalį, jei turi liudininkų (taip, net tokiam reikale jie daro didelį vaidmenį), jei santuokoje ilgai pragyventa skyrium, o vos apsigyvenus skyrium, po 3 sav apsigyvena pas moterį kitas vyras ir vaikui liepiama jį vadinti tėčiu, jeigu įrodoma, ksd santuoka pradėta be meilės, o iš išskaićiavimo, patikėkit manim, išsiskirti nėra misija neįmanoma. Šitam reikale nėra vienos priežasties ir vieno konkretaus fakto. Reikia daug informacijos, daug psichologinių nuoskaudų, kad išvis sugebėtum žengt tokį žingsnį, nes tikrai dažnai ir nepavyksta.

lutuke123 - Jūs švariai, logiškai, gražiai viską išdėstėte, bet tai tiesiog neįmanoma. Ar tikrai manot, kad tik dėl savo nėštuminių kaprizų šitaip sielvartaučiau, kad netenku savo mylimojo? Tikrai ne ir tikrai tai nėra tik aistros trūkumas. Išvis,tas seksas dabar paskutinėj vietoj. Tiesiog stengiausi viską išsamiai sudėliot net ir su priešistore, kad viskas taptų kuo aiškiau.

Taip, aš żinojau, kad draugas sunkaus charakterio, kad ne saldainiukas ir teks pavargti man su juo. Bet visad tas pavargimas pasibaigdavo tuo, kad man reikdavo su juo ilgiau padiskutuot ar išsamiau išaiškint tam tikrus dalykus, kai tuo tarpu, pvz, kitos moterys tokių problemų su vyrų net su żiburiu nemačiusios. Bet laikiau tai kainą to, kad galiu būt su mylimu ir mylinčiu vyru. Gyvenime turėjau 3 simpatijas, kurie buvo protingi, išmintingi, asistuojantys, malonūs, su kuriais būčiau viskuo aprūpinta ir... nė vienas man iš jų nepatiko. Kai susipažinau su 3, net maniau, o gal normalu būt su žmogum be jausmų? Gal taip reikia? Visi tik ir kartojo kokia kvaila, kad "nepasirašau". O man atrodė taip baisu būt su žmogum, kuriam nejauti nieko stipraus.

Ir kai atsirado draugas, tas, kuris MAN PATINKA, atrodė kažkas tokio. Ir visi tie pašaliniai dalykai nusistumė į šalį, o jausmai paėmė viršų.

net grizau paskaityt, kiek laiko jus kartu. susipazinot pries 4 metus, normaliu santykiu nebuvo, tik skyrybos-susitaikymai. tai jokios rutinos jus neturejot. net cheminis meiles periodas jums vos pasibaiges. apie kokias pastangas rutinoj dar gali buti kalba??? tai tiesiog naturalus dalykai, be pastangu, kiekvienoj poroj.

lutuke123 - Labai norėčiau įgyvendinti viską, ką Jūs parašėte, bet tai tiesiog nerealu. Dingo ne tik meilakavimai, lepinimai, komplimentai, bet elementarus žmogiškas bendravimas, pagarba. Tuoktis su manimi jis nebenori, sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti santykius. O kai sakau tai aiškinamės, diskutuojam, kalbam, tik kartoja, kad aš pavirtau į siaubūnę ir, kad baikim kalbėt, nes varginų jį Kažkoks neadekvatus užburtas ratas. Tarsi gilindamasi į mus, aš jam pataikau į skaudžią vietą, lyg kažko nežinočiau ar gadinčiau kažkokius reikalus...

Bet taip, kad dingo tik pliusai ir liko neutralus/rutininis gyvenimas tikrai nėra nieko panašaus. Ar normaliam rutininiame gvvenime pora nebediskutuoja prie vakarienės stalo, nebepasibučiuoja prieš miegą, nepalinki vienas kitam geros dienos? Manau, kad ir kokia rutina bebūtų, visad išlieka elementarus žmogiškumas. Ir kiekvienas iš mūsų esam to nusipelnę.


Papildyta:


Iš 4 metų, nuo pažinties pradžios, iki šios dienos sudėjus kartu praleidome beveik tris metus, beveik du iš jų gyvenant kartu. O išsiskyrę buvome du kartus, viso metus ir keturis mėnesius. Laiko kartu tikrai nepavadinčiau vien drugeliais ar cheminiu meilės periodu. Visi santykius skaičiuojame skirtingais matmenim. Kitiems ir po 10 metų, atrodo, kad dar draugautų ir draugautų ir dar ne laikas permainom. Mes galvojome kitaip. Tik iš to mes, galiausiai likau aš ir mūsų svajonės

atleiskit tai nera slaygos santuoka apibresti kaip negaliojancia, konkreciai jei galit ivardinkit kuom buvo pasiremta, siaip labai idomu.

Dingo ne tik meilakavimai, lepinimai, komplimentai, bet elementarus žmogiškas bendravimas, pagarba. Tuoktis su manimi jis nebenori, sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti santykius. O kai sakau tai aiškinamės, diskutuojam, kalbam, tik kartoja, kad aš pavirtau į siaubūnę ir, kad baikim kalbėt, nes varginų jį

Mano pažįstamoje poroje vyras irgi kaltino moterį dėl visų savo problemų. yra toks žmonių tipas, kuris ima kaltinti aplinkinius, jei tik jam kažkas negerai. Ant bendradarbių ar draugų išsikrauti sudėtingiau, tad labiausiai kenčia patys artimiausi ir pažeidžiamiausi - antra pusė, vaikai... Tokiu atveju reikia  neprisiimti sau nebūtos kaltės. laikinai užsiimkite savais reikalais ir nelįskite su santykių aiškinimusi. 

Santuoka ne iš meilės yra labai svarus argumentas bandant santuoką paskelbti negaliojančia. Išvis, čia viena iš tų sričių, kai netinka każkokie konkretūs faktai arba kitaip tariant - faktai turi būt apipinti psichologiniu ir filosofiniu aspektu. Buvo labai daug susitikimų, ilgų pokalbių, tikrąja to żodžio prasme knisinėjimo po smegenis. Ten tikrai nelengva pereiti, manau, kad viena iš priežasčių kodėl kitiems dażnai nepavyksta - žmogus nepatempia viso to krūvio psichologiškai. Tikrai netikėjau, kad draugui pavyks. Bet labai pasisekė su kunigu... Labai. Jis daugiausiai ir lemia.

O prieżastys, kaip ir rašiau, pagr. buvo tos, kad santuoka ne iš meilės, 2 metai iki oficialių skyrybų gyvenimas skyrium, o apsigyvenus skyrium, po 3 sav kito vyro apsigyvenimas pas jo buv. žmoną + vaiko terorizavimas jį vadinti tėčiu, vestuvių liudininkų pasakojimai. Šios priežastys buvo pagrindinės. Gal prisidėjo ir tai, kad to proceso metu, jo ex laukėsi antro vaiko nuo kito vyro. Nors kunigas sakė, kad tai menkiausias argumentas, bet każkodėl man atrodė, jog każkiek lėmė ir tai.



Tikrai, būnant kartu, to viso aštrumo metu, buvę silpnumo akimirkų, kad lyg kalta pasijutau, gal čia dėl manęs viskas taip. O atsitoki ir supranti, kad tarsi apsėdimas. Jei dar kada pajusiu tą būseną, tikrai skuosiu nedvejodama. Dabar każkaip laikausi, bandau atsitraukti.

jus man pasaku nepasakokit, as studijavau kanonu teise, prie ko cia meiles? jei zmones isipareigoja gyventi kartu, gimdyti ir auginti vaikus, atlieka lytini akta ir nemeluoja apie svarbius dalykus pvz savo nevaisinguma, pries susituokiant, santuokos neimanom apavadinti negaliojancia.
kaip tik cia reikia konkreciu faktu. Lemia ne kunigas, o tribunolas, pagal galiojancius teises aktus.
nei neistikimybe, neigyvenimas skyrium, nei smurtas, nei iskyrpinmai ar dar kas, nei nemeile nera pagrindas santuoka paskelbti negaliojancia, nes tai ivyko po santuokos, tik aplinkybes pires santuoka turi itakos, nes santuoka ne anuliuojama, ne nutruakiama, ji turi is pat pradziu buti neivykusi pvz nebuvo lyt akto.
Papildyta:

tai tada reiktu gyventi atskirai, jei jis nera garantuotas del santykiu ant tiek, kad nenori prisiimti atsakomybes.
arba kreipkties is specialistus, jei jus atrodot jam kaip siaubune, lai ivertina specilalistai jusu ir jo adekvatuma siuo metu ar bent kokiu objektyvesniu draugu paieskokit.

Juos sutuokęs kunigas stipriai padėjo tribunolo sprendime, neabejoju, kad be jo sprendimas galimai būtų buvęs ir kitoks. O vienai kolegei, manė bus neįmanoma, nes turėjo 2 bendrus mażamečius vaikus su ex vyru. Tačiau ji vis tiek pabandė, stipriai padėjo kt. żmonių liudijimai ir jau po 1 metų santuoka paskelbta negaliojančia. Tad neskleiskit erezijų, kad neįmanoma paskelbt negaliojančiomis santuokų, kuriose yra vaikai. Aš teisės nestudijavau, bet žinau 3 gyvus pavyzdžius, kuriems viskas pavyko, nors ir nebuvo taip lengva, kaip su civilinėmis santuokimis.

as nei puse zodzio nesakiau, kad neglalia paskelbti del vaiku, vaikai ne prie ko gi ir ne santuokoje galite vaiku tureti, bet vaikai patvirtina, kad buvo lytinis aktas ir ,kad buvo nusiteikimas gimdyti vaikus
Skaitykit ,ka rasau, del jusu isvardintu priesasciu negali, bet kokie ivykiai po santuokos neturi itakos paciai santuokai. Arba kazka nutylit arba jums tas vyras kazka ne taip pasakoja
as apie lengvuma ir nesneku, tik man idomu zmones ,ka bando apgauti save ar Dieva? ar jie tikrai patys galvoja, kad nesuvoke ,ka dare kai tuokesi? suprantu seniau, kai zmones nelabai zinojo apie tas santuokas baznyciose, bet dabar, kai vyksta kursai, kai tiek info internete, nepasidometi ka darai? nezinoti, kad tuokiesi baznycioje ir ka tai reiskia? as nelabai pasitikeciau tokiu zmogumi, jei jis toks kaip cia pasakius nepaisvietes ir bukai daro kazka, ko nei pats nesupranta....Man asmeniskai geda butu eiti sakyti, kad as tuokaiusi , bet nezinojau, ka dariau
civilines skyrybos irgi ne visos lengvos buna, ypac kai kyla konfliktai del vaiku ar turtu..