


nes pas juos netikras tas tikėjimas, o tik atlieka farsą dėl žmonių akių. Ir realiai jie neturi jokių palaikymų ir apsaugų iš to savo Dievo, todėl ir vargsta, ir nelaimingi
Taip, galimybė būtų. Tam temą ir sukūriau, kad esu pasimetusi - neapsisprendžiu išeiti ar ne.
As nuosirdziai manau, kad su situo vyru jus neguvensit. Jo pavydas rodo gilias problemas, kurios gali veliau issiverzti didesne agresija nei priekaistais. Jo elgesys nestumo metu irgi parazitiskas, o vaikas dar pilvuke, galite issimiegoti, niekam pilvo nediegia ir dantukai nedygsta. Sunkiausia jusu seimoje tik laukia, o jis jau dabar sitaip.
Tik reikia pagalvoti, ar skyrybos nesukels jums dabar didelio streso. Gal vardan ramybes verta palaukti. Bet cia tik jus galite atsakyti.
Ir santykiuose yra naturali dinamika, dauguma zmoniu iseina, kai jau tikrai nera vilties. As nezinau ar jus nesigailetumete veliau, kad dar kazkiek nepabandet. As tai nesigaileciau. Aisku tokioje situacijoje nebuvau, bet kiek skyriausi, tai tik pagalvodavau po to, kad reikejo anksciau arba isvis pacioje pradzioje skirtis, nes paprastai zenklu yra, bet mes baisiai nenorime jais tiketi, ypac zalioje jaunysteje.
Del to, kad vaikas ne su abiem tevais augs, tai saves neeskit. Jei tevas nores-lankys. Zinau pora, kur dalinasi prieziura per puse (aisku vaikui ne 3 men), moteris istekejo dar karta, santykiai su pateviu puikus, vaikas laimingas. Ir tikrai laimingas. Dar pilnose seimose tokio paieskot reiketu.
jei vyras turi psichologinių problemų, jos niekur nedings nei vaikui gimus, nei paaugus. Gyvensite kai sūpynėse, čia verksite, čia skraidysite, tik neaišku, kokiu santykiu. Pažįstu panašią porą, mergina irgi jaunesnė, vyras tikrai įdomi asmenybė, bet su praeities psichologinėmis traumomis ir problemomis. Kai paaiškėjo, kad ji laukiasi, jis elgėsi šlykščiai (nors ir prieš tai nebuvo angelėlis), bet kai ji bandydavo jį palikti, jis vis sugebėdavo ją prikalbinti grįžti. kai susilaukė vaiko, irgi buvo vargo vakarienė su tokiu vyru, su retomis prošvaistėmis. Bet galų gale po kelių metų ir jai kantrybė trūko, ir ji iš jo visiškai išsikraustė. Jis tada pradėjo lankytis pas psichologą, jie susitaikė, kokius metus buvo labai gerai, paskui vidutiniškai. Kas liūdniausia, vaikas supranta daugiau nei norėtųsi. Ir kita bėda, kad vyras savo problemas iškrauna ir ant vaiko (tai yra tos poros viena dažnesnių konfliktų priežasčių).
Taip kad gerai pagalvokite, ar tikrai norite kurti gyvenimą su nestabiliu, psichologinių problemų turinčiu vyru? Jei jis neištikimas, gali kokią bjaurią ligą jums parnešti. Gyvenimas vienas, jaunystė trumpa.
Dabartinėje situacijoje siūlyčiau jums elgtis labai savanaudiškai, ir rūpintis tik savimi ir mažiuku.
Pasirinkau tikrai ne vien aistrą. Pasirinkau jausmus
O košę srėbsiu ir net neabejoju, kad ji bus saldi - kūdikio labai laukiu ir dėl jo gerovės padarysiu viską. Tik skaudu, kai pusmetį viskas lyg sviestu patepta ir staiga lyg iš giedro dangaus kardinalios permainos santykiuose. Na bet ne veltui sakoma, kad už kitą niekad negali garantuoti. Tik jaučiuosi beprotiškai kalta prieš vaiką, kad šitaip viskas nesusiklostė, o tikrai jau buvau patikėjusi...
Tikrai jausmus? Mylit? Tai mylėkit, krikščioniškai, besąlygiškai. Kodėl tada žiūrit į kitą žmogų kaip į vartojamą daiktą, kuris turi teikt jums malonumą, o jei nebeteikia, bus išmestas von? Aistra, aistra ir daugiau nieko.
Na tiek to. O šiaip iš giedro dangaus nieko nebūna. Iš_Šviesos teisi, tik tikėt ženklais nenorėjot.
Tikrai jausmus? Mylit? Tai mylėkit, krikščioniškai, besąlygiškai.
Pritarčiau, jei būtų susituokę bažnyčioje ir vienas kitam prisiekę. O dabar šakėm ant vandens tie vyrelio pažadai ir meilė, nieko verti. Kad ir ką dauginsi iš nulio, rezultate vis tiek gausi nulį.
Taip, bet abu vienodi, abu vienas kitą vartoja ir tiek.
Koks skirtumas tie terminai, faktas, kad autorė per naivumą pasimovė, dabar laukiasi ir turi rūpintis savimi bei nėštumu, nes būsimas tėvelis nepasirūpins. Gadintis gyvenimo dėl vyresnio diedo, kuris nesirūpina nei nėščia drauge, nei būsimu vaikeliu, nėra didelės prasmės. Prioritetas šiuo metu yra būsimos mamos ir vaiko sveikata bei gerovė, o ne moralai ir išvedžiojimai.