QUOTE(Moonte @ 2018 12 31, 11:39)
As jau budama 2 metu suvokiau tai kas gyva nera daiktas. Mama paskojo, kad kai tai suvokiau niekada neskyniau geliu, Isivaizduokite kokios dvieju metu vaiko kuno proporcijos... Tai va, susinerdavau ranku pirstus sau uz nugaros ir lenkdavausi pauostyti gele (piene). Mama paskojo buvo graudziai juokinga, kaip as sunkiai sugebejau subalansuoti savo kuna, atsispirti zemes traukai ir nenukristi beuostydama gele. Kad gyvunas gyvas suvokiau, kai buvo kokie 3-4 metai, bet suvokiau jau pati, samoningai, pajutau kaip plaka ziurkeno sirdute, iki siol atsimenu ta nuosaba ir suvokima, kad mano rankoje esantis gyvuneliui skauda kaip ir man, kad jis jaucia kaip ir as siluma, rupesti, meile...
o aš mažutė, kažkur 4 metų niekieno neprašoma ir neraginama, pamačiau vasarą 2 veršiukus pievoje. Tai ėmiau tokią kaip būdavo skardinės nuo silkių (bet ne tos konservinės mažos, bet didelės), pyliau vandenį ir nešiau jiems gerti. Ir ne ant žolių stačiau, nes išsipilti galėjo, o laikiau rankose. Man sunku labai buvo, nes veršiukai su galvytėmis savo sverdavo tą visą skardinę, bet aš vistiek skaudančiomis rankomis jiems laikiau
Jau nekalbu apie tai, kad pastoviai šviežios žolėms kiaulytėms raudavau ir nešdavau į lovius, ir dar auklėdavau, kad nekištų kojų į lovius
Papildyta:
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 12 31, 11:38)
neturi sunys jokios sielos, kaaip jos neturi zuvys, kirmeles ar kokios bakterijos.
iš kur žinai, jei nesidomi net jais?
Mano pirmas šuo vis dar su manimi susisiekia.
Papildyta:
QUOTE(IDOMUCIA @ 2018 12 31, 11:46)
Manau, kad shunimis zavisi tie kurie nesugeba GILIAI bendrauti su zmonemis. Ne veltui supyke jie zada kazka skersti.
ne kiekvienas žmogus vertas bendravimo. Apie ką pvz. bendrauti su kokiu latru, narkomanu?
O šuo - vertas kiekvienas.