Na, aš jau tada geriau būčiau nepasveikinta nei už vaikus sau gėlių nusipirkčiau, o tada laukčiau kol jas įteiks ir vaidinčiau pasveikintą. Bet juk kiekvienas į šią situaciją galime žiūrėti iš savo varpinės. Todėl jeigu tau tai teikia džiaugsmo - tai valio ...o klausti gal galima? Ar ne?
Oi, nu aš absoliučiai nesureikšminu tokių dalykų. Jei aš važiuoju į turgelį sodinamų gėlių pirkti savo mamai ir laukti, kad vyras su 38 rytoj keltųsi ir vežtų vaiką man gėlių į tą patį turgelį. Nesąmonė man visiška. Apsimesti, kad nežinau, kad jam reikės važiuoti? Juolab, kad pati irgi noriu tokių pat sodinamų gėlių. Tai paskambinau grįžinėdama iš darbo, pasakiau, kad važiuoju ir paklausiau ar nusipirkt ko noriu ar jie norės patys rytoj važiuot. Vaikas ryt su dvirka galės iki vietinio kromelio nuvažiuot saldainių. Gal turės atvirutę padaręs, nežinau ką ruošia. Tiek tos bėdos.
P.s. aš ir dovanas žinok pati sau galiu nusipirkt ir nusiperku. Pvz. Kalėdoms. Ir pati jas supakuoju ir po eglute padedu
Nu absoliučiai nesureikšminu.
Taigi paklausei. O aš tau kažkaip ne taip atsakiau?
Nežinau, kiek Oragės vaikui metų, nu bet gal vyras paprašė nupirkt, o vaikas įteiks.
Neprašė vyras, pati pasiūliau. Gi žinau, kad serga, o aš vis tiek važiavau. 12 Oragiukui.