O kam tokia šeima, dėl kurios reikia stengtis sukandus dantis? Kur kas geriau būti laimingiems atskirai, nei kad stangintis kartu.
O kam kurt šeimą jei nesiruoši nieko stengtis? Ir kodėl negali būti laimingas stengdamasis? Ir kodėl buvimas atskirai būtinai reiks buvimą laimingų? Su kitu laimė bus automatinė? Ne? Tai gal su trečiu? Su 15tu? Nes gi patys tokie esam tobuli, stengtis nereikia.
Šiandien pasidarbavau su lūpomis
labai grazus darba Rykute, moteris turetu buti labai laiminga.
Arba bilietus į Lt vietoj lietpačių 😁
a mes ir to ir to turime va:)
hmm, tai ta prasme kol pas mus dvi dienas lijo ir buvo atvese, tai pas angles buvo silta? o dabar pas mus sugrizo vasara, o pas angles atveso? hmm... sorry moterys, nusipirkit siai vasarai gerus lietpalcius, panasu, kad vasarai pas jus nepatiko
Tu cia nekikenk uz pilvo susiemusi, kartu su 'lietpalciu' galime ir lietu atvivezti. tiksliau isvezti salta vasara 
Mano mergos sako labas dienas.
fainos mergos, kaip joms siandien?
O būrį vaikų irgi daro jau sukąstais dantimis, ar dar ne?
Nemanau, kad tas abejingumas sutuoktiniui ateina per dvi savaites.
Kur Savaitė, beje?
Ne, be abejo ne. Arba tikriausiai ne. O/bet/tačiau, žmonės keičiasi. Ir ne visada vienodu greičiu ar į tą pačią pusę. Ir po beveik trijų dešimčių metų tiek pats tampi visai kitokiu žmogumi, nei buvai, ir sutuoktinis gali pasidaryti neatpažįstamas. ir tokiu atveju ar verta kankintis vien dėl to, kad prieš daugybę metų priėmei tam tikrą sprendimą?
Be to, jei nugyveno 27-metus kartu, nemanau, kad taip jau visai ir nesistengė. Matyt priėjo ribą, kai stengimasis jau tampa stanginimusi ir ateina laikas skirstytis.
fainos mergos, kaip joms siandien?
Jau gerai mergos, ačiū, kad klausi. Dėžutėj jau nebe palaida bala. Dar kiek paminkštintai prikrovė, bet viskas eina tik geryn.
Ne, be abejo ne. Arba tikriausiai ne. O/bet/tačiau, žmonės keičiasi. Ir ne visada vienodu greičiu ar į tą pačią pusę. Ir po beveik trijų dešimčių metų tiek pats tampi visai kitokiu žmogumi, nei buvai, ir sutuoktinis gali pasidaryti neatpažįstamas. ir tokiu atveju ar verta kankintis vien dėl to, kad prieš daugybę metų priėmei tam tikrą sprendimą?
Be to, jei nugyveno 27-metus kartu, nemanau, kad taip jau visai ir nesistengė. Matyt priėjo ribą, kai stengimasis jau tampa stanginimusi ir ateina laikas skirstytis.
Mes nežinome kaip buvo šiuo konkrečiu atveju. Gal tikrai žmonės pavargo stengtis.
Tiesiog paskutiniu metu Lt izimybes skiriasi visos iš eilės, gagyvene 3-8-10 m, vaikų krūvos mažų, meilužiai ir tt. Vat visas tas istorijas turiu omeny. Vartotojų pasaulis tai mano nuomone
Iš tikrųjų, šiais laikais ir už tuos virš 20 metų santuokoj nugyventus, jau reiktų kompensacijas arba premijas kokiuose tai pavidaluose dalint. Nes kai dabar mūsų "žvaigždės" skiriasi po dvejų metų bendro gyvenimo, tai nusijuokt norisi. Ot kartos, ot laikai. Čia jau net ne stengimąsis, nes jie iš viso nesupranta, ką reiškia stengtis. Pasakė koks caculis savo caculei, kad pas ją nagai ne ta spalva nulakuoti, vualia, skiriasi, bo "neįvertino kaip asmenybės", tai ir charakteriai prie to pačio išsiskyrė.
Iš tikrųjų, šiais laikais ir už tuos virš 20 metų santuokoj nugyventus, jau reiktų kompensacijas arba premijas kokiuose tai pavidaluose dalint. Nes kai dabar mūsų "žvaigždės" skiriasi po dvejų metų bendro gyvenimo, tai nusijuokt norisi. Ot kartos, ot laikai. Čia jau net ne stengimąsis, nes jie iš viso nesupranta, ką reiškia stengtis. Pasakė koks caculis savo caculei, kad pas ją nagai ne ta spalva nulakuoti, vualia, skiriasi, bo "neįvertino kaip asmenybės", tai ir charakteriai prie to pačio išsiskyrė.
Na, iš šono atrodo taip, kaip atrodo, o kaip ten kas buvo iš tikro, tai niekas gi nežino.
Aš va apie save galvoju - jau po poros mėnesių buvo aišku, kad gyvenimo nebus. Betgi kaip ožka dar bandžiau ir stengiausi. Dūra. Reikėjo skirtis iš karto, būtų buvę kur kas mažiau nusivylimo ir ašarų. O kad kažkam iš šalies atrodysiu nežinanti ko noriu, tai man visiškai dzin. Ne toms išvadas darančioms mano gyvenimą gyvent.
Na, iš šono atrodo taip, kaip atrodo, o kaip ten kas buvo iš tikro, tai niekas gi nežino.
Aš va apie save galvoju - jau po poros mėnesių buvo aišku, kad gyvenimo nebus. Betgi kaip ožka dar bandžiau ir stengiausi. Dūra. Reikėjo skirtis iš karto, būtų buvę kur kas mažiau nusivylimo ir ašarų. O kad kažkam iš šalies atrodysiu nežinanti ko noriu, tai man visiškai dzin. Ne toms išvadas darančioms mano gyvenimą gyvent.
Jei būtum iškart metus, būtum gal grauzusus kad nesistengei. Gal būtum grizus po kiek laiko. Gal būtum jautis kaltę prieš vaiką. Visada verta stengtis, jei tai ne kokios kritinės ydos, kaip smurtas, narkomanija, alkoholizmas.
Jei būtum iškart metus, būtum gal grauzusus kad nesistengei. Gal būtum grizus po kiek laiko. Gal būtum jautis kaltę prieš vaiką. Visada verta stengtis, jei tai ne kokios kritinės ydos, kaip smurtas, narkomanija, alkoholizmas.
Mano atveju tai buvo būtent alkoholizmas. (Nors iš šono to visai nesimatė.).
Mano atveju tai buvo būtent alkoholizmas. (Nors iš šono to visai nesimatė.).
O prieš vedybas to nematei? Dažnai mes jaunystėj tiesiog ne tuos pasirenkam. Apsizenyja neturėdami supratimo kas tas žmogus, kas ta šeima ir ką ji reiškia. Bet kai 2a ir 3 ir n- ta kartą vis ne tas ir ne tas, tai gal dera ir į veidrodį pažiūrėti
Tiesiog visos poros išgyvena krizės. Visos. Tai natūralu ir neišvengiama. Nes susitinka du skirtingi žmonės. Bet vieni per tas krizės pjauna viens kitą ir galop išsiskiria. O kiti priima žmogų tokį koks jis yra, susitaiko su kažkokiom nelabai fdainom savybėm o ne pjauna už jas. Prisitaiko, stengiasi, keičiasi, šlifuojasi. Ir sėkmingai suartėja dar labiau po krizių
O prieš vedybas to nematei? Dažnai mes jaunystėj tiesiog ne tuos pasirenkam. Apsizenyja neturėdami supratimo kas tas žmogus, kas ta šeima ir ką ji reiškia. Bet kai 2a ir 3 ir n- ta kartą vis ne tas ir ne tas, tai gal dera ir į veidrodį pažiūrėti
Ne, nemačiau. Nes jis dar ir nestipriai išreikštas sociopatas. Iki vestuvių buvo tiesiog fantastiškas bernas. O paskui viskas ėmė labai greitai keistis.
O dėl 2-o, 3-čio ar 15-to tai greičiausiai lipama ant to paties grėblio.
