Nemyliu savo anytos

#193
QUOTE(Vasarele @ 2005 02 20, 11:45)
Ai ,merginos, ir vel susinervinau. Su vyru dar vakar nutarem, kad darysimes seimyninius pietus, kepsim kugeli siandien, pabusim kartu, nes retai matomes.Nu ir ka paskambina jam mama - verdu cepelinu, atvaziuokit. Vyras oi kaip gerai, atvaziuosiu,nebesvarbu musu planai vat taip ir sugriuvo musu seimyniniai pietus. As suraukiau aisku nosi, pasakiau, kad nenoriu jokiu cepelinu, noriu ramiai su juo namie pabuti tai dar vyras pasake mamai, kad as kategoriskai pries pas juos vaziuoti. Vat taip-jiem mamos visad svarbiau bus uz mus. 

Nera taip, kad mes su anyta ant peiliu eitumem, mazybiniu vardu  mane vadina ir vaika visad duodu, nes irgi uz tai, kad mociute turi teise anuku dziaugtis, tik tiek, kad jos elgesys kartais nervina.Vyrui pabambu, o jai i akis nedristu ka sakyt. vis tiek vyresne, kazkokia pagarba turi buti, tai viduj perdegu ir viskas.

Tai, kad cia ne anytos vriednume beda, o tai, kad vyras taip pasielge smile.gif Pas mus irgi daznai taip buna kaip pasjus, susiplanuojam, o vyro mama paskambina ir jis sutinka atvaziuot, va jei as atsisakau, tai gaunasi, kad visiem sugadinau vakara, jei vaziuoju gaunasi, kad musu dvieju vakaras sugadintas biggrin.gif Bet cia tai vyro problema , kad jis niekam nemoka "ne" pasakyt, nei mamai nei tau smile.gif O kaip su tuo kovot as nzn, pati kenciu tongue.gif
Atsakyti
#194
Svarbiausia,kad vyras butu savo vietoj.Jis jau ne be jos sunus,maziukas koks buvo anksciau.Jis suauges vyras,turi savo seima ir ji yra pirmoj vietoj.Maniskis irgi lekdavo pas mamyte,o ji tik to ir laukia,bet kai as tam papriestaravau,viskas baigesi.Dabar visi gerai sutariam,svarbiausia man kuo reciau matytis biggrin.gif
Atsakyti
#195
QUOTE(BaMbiZiukE @ 2005 02 16, 21:31)
Viena kart teko bendrauti su tokiu vaikinuku, kur buvo vienaturtis.. nuo to karto pasakiau, daugiau jokiu tokiu mamos suneliu.. nes tirkai matesi, kad lakste pagal mamos sijoneli ... br, baisu kai prisimenu


Maniskis vienturtis, bet pats su motina nesutaria ir beveik nebendrauja. Gyvenom kartu kazkur 5 men. pas busimus uosvius, tai JEZAU! Si gyvenimo laikotarpi netgi isbraukti is gyvenimo noretusi. KOSMARAS! Pastovus kisimasis, aiskinimas ir isvis ikyrus lindimas i dusia verysad.gif verysad.gif Fui tongue.gif




user posted image
Atsakyti
#196
galiu pasakyti iš savo patirties, kad vyras anksčiau dažnai irgi palaikydavo anytą, ne mane. Tada aš jam kiekvieną sykį pasakydavau, kad man tai nepatinka, vis tik pirmaiusia yra mūsų šeimos interesai. Rodos, reikalai pasitaisė.
Atsakyti
#197
oij kokia skaudi tema cia..
Mano suzadetinio mamka tai irgi bus pagerinta uosviene, net dabar purtausi:)
Griztam pas ji namo, tai visada klausineja, suneli, ar tu valgei, ka valgei (mazdaug ar padariau jam valgyt tai kas jam patinka?)..
Is pradziu bandziau susidraugauti, bet visos turbut jos tokios:)
Atsakyti
#198
QUOTE(Varvara @ 2005 02 20, 13:16)
Bet cia tai vyro problema , kad jis niekam nemoka "ne" pasakyt, nei mamai nei tau smile.gif O kaip su tuo kovot as nzn, pati kenciu  tongue.gif


Ui Varvara, teisinga 'zuvi' tu cia uzkabinai. Vat ir as vis sukiojuosi apie monti, kad cia ne anytos problema, o musu brangiausiuju, kurie per daug stipriai savo bambagysliu isikabine laikosi - na neveltui liaudis sneka, kad visiems geras nebusi, kai tenka kazka stumtelti i antra vieta, tai ir susidaro problemos - ir anytai negerai, ir mums, ir musu diedams. As vis laukiu, kada tas mano mamytes sunelis suaugs g.gif g.gif g.gif
Atsakyti
#199
Papasakosiu ir aš trumpą epizodą iš santykių su anyta epopėjos. Žodžiu, gyvenam priemiesty, tai ir kūrenamės malkomis, o anytėlė vis atsiunčia mums savo šiukšlių prakuroms (šimtą metų be jų galim gyventi). Ir ką, šią savaitę tarp jų randu lapelį - savo sūneliui ji yra užvedusi sąskaitėlę, kurioje surašytos visos gimtadienio, kitokių dovanų ir ne tik sumelės (manųjų taip pat). Na ką, skaičiuoja moterėlė, kiek sūnus jai "skolingas", net balansą suvedusi. O atsisėdau iš nuostabos, pamačiusi, kokią sumą ji "skyrė" mūsų vestuvėms, nors realybėje nedavė nė lito. Visos vestuvės tiek mums nekainavo, kiek ji užsirašiusi. Gaunasi, kad dabar dar ir skolingi už tai, ko akyse nematėm. Sėdim dabar visą savaitgalį ir svarstom, kaip pasielgti - nuvažiuoti ir pakišti lapelį po nosim, kad suprastų, jog viską žinom, ar palaikyti ir ištraukti , kai susidarys palanki situacija. Jausmas ne iš maloniausių, nors ir iki šiol šiuose santykiuose malonumo mažai buvo
Atsakyti
#200
QUOTE(Kielytė @ 2005 02 21, 15:40)
Papasakosiu ir aš trumpą epizodą iš santykių su anyta epopėjos. Žodžiu, gyvenam priemiesty, tai ir kūrenamės malkomis, o anytėlė vis atsiunčia mums savo šiukšlių prakuroms (šimtą metų be jų galim gyventi). Ir ką, šią savaitę tarp jų randu lapelį - savo sūneliui ji yra užvedusi sąskaitėlę, kurioje surašytos visos gimtadienio, kitokių dovanų ir ne tik sumelės (manųjų taip pat). Na ką, skaičiuoja moterėlė, kiek sūnus jai "skolingas", net balansą suvedusi. O atsisėdau iš nuostabos, pamačiusi, kokią sumą ji "skyrė" mūsų vestuvėms, nors realybėje nedavė nė lito. Visos vestuvės tiek mums nekainavo, kiek ji užsirašiusi. Gaunasi, kad dabar dar ir skolingi už tai, ko akyse nematėm. Sėdim dabar visą savaitgalį ir svarstom, kaip pasielgti - nuvažiuoti ir pakišti lapelį po nosim, kad suprastų, jog viską žinom, ar palaikyti ir ištraukti , kai susidarys palanki situacija. Jausmas ne iš maloniausių, nors ir iki šiol šiuose santykiuose malonumo mažai buvo


Nu nieko sau moteriske uzsigriebe... blink.gif
Atsakyti
#201
QUOTE(Kielytė @ 2005 02 21, 15:40)
Papasakosiu ir aš trumpą epizodą iš santykių su anyta epopėjos. Žodžiu, gyvenam priemiesty, tai ir kūrenamės malkomis, o anytėlė vis atsiunčia mums savo šiukšlių prakuroms (šimtą metų be jų galim gyventi). Ir ką, šią savaitę tarp jų randu lapelį - savo sūneliui ji yra užvedusi sąskaitėlę, kurioje surašytos visos gimtadienio, kitokių dovanų ir ne tik sumelės (manųjų taip pat). Na ką, skaičiuoja moterėlė, kiek sūnus jai "skolingas", net balansą suvedusi. O atsisėdau iš nuostabos, pamačiusi, kokią sumą ji "skyrė" mūsų vestuvėms, nors realybėje nedavė nė lito. Visos vestuvės tiek mums nekainavo, kiek ji užsirašiusi. Gaunasi, kad dabar dar ir skolingi už tai, ko akyse nematėm. Sėdim dabar visą savaitgalį ir svarstom, kaip pasielgti - nuvažiuoti ir pakišti lapelį po nosim, kad suprastų, jog viską žinom, ar palaikyti ir ištraukti , kai susidarys palanki situacija. Jausmas ne iš maloniausių, nors ir iki šiol šiuose santykiuose malonumo mažai buvo

jo cia tai uosvienyte o ka sako tavo vyras? g.gif
Atsakyti
#202
Manau kad reiktu jai tai parodyti, tegul paaiskina, tegul zino. Suprantu, kad nemalonu, bet geriau viska issiaiskinti , negu laikyti pykti slaptai. Juk jus zinot, kiek kam skolingi ar neskolingi g.gif Is tikro uzjauciu, juk tai vyro motina sad.gif
Atsakyti
#203
g.gif g.gif g.gif idomu ar ji cia jums "greituoju pastu"specialiai saskaita issiunte. O gal ismete ir pamirso skolas rolleyes.gif tik jus netycia radot laugh.gif
Atsakyti
#204
QUOTE(ewerra @ 2005 02 22, 02:14)
Manau kad reiktu jai tai parodyti, tegul paaiskina, tegul zino.  Suprantu, kad nemalonu, bet geriau viska issiaiskinti , negu laikyti pykti slaptai. Juk jus zinot, kiek kam skolingi ar neskolingi g.gif  Is tikro uzjauciu, juk tai vyro motina sad.gif


Tai šiandien ir išaušo aiškinimosi diena, nes ir mes abu pergalvojom, kam ištisai mąstyti - geriau akis į akį išsiaiškinti. O išmetė sąskaitėlę apsižiopinusi, nes kaip matosi eilutės pasibaigė, tai persirašė į naują lapą, o senąjį galvojo per kaminą paleis, bet visai netyčia gavosi atvirkščiai. Ji niekada nepamirš, kiek vaikai jai "skolingi", nes šalia yra ir jo sesers sąskaitėlė.
Vyrui liūdna, seniai jis nesutaria su savo mama, teisingiau visą gyvenimą. Šis momentėlis tik mažytė detalė.
Džiaugiuosi tik tuo, kad pats supranta, kodėl mano ir anytos santykiai nesiklosto, nes jeigu būtų kitaip, tai jau tikriausiai kartu nebegyventume.
Atsakyti