Ne, tai jei man sedes pasonej ir parps savo cigatete tai man sm8rdes. Bet kai ruko darbe ir kazkur kueme - as nejauciu.
Tai jums baisiai smirda, todel kad metet rukyt.
QUOTE(cambala @ 2020 06 12, 08:22)
O ar tureciau? 
Negi nezinai, kad mam absoliuciai pifik kitu nuomone?
Bet siaip idomiai iseina ( netaikau niekam asmeniskai) - maukiat alu, kuris rimtai smirda, bet rasot kaip cigatetes smirda. O jau rukalius tai isvis didziausias zalingas iprotis . Nu man juokinga ir tiek.
Nu jau, nu jau - neprisimeni kaip man rasei kokiom ligom rukaliai serga ?
Beje, mano vyras ruke turbut nuo mokyklosir mums susipazistant tai zinojau. Bet man netrukde, niekada nebuvo minties zysti " mesk rukyt". Nei as pateisinu nei nepateisinu, zmogus yra suauges, nesiruosiu jo keist.
Ir dar juokingai atrodo tai, kad viena vakar rase, kad su exu slykstu budavo buciuotis. Va tikrai nesuprantu tokiu zmoniu. Jei slykstu, tai kam isvis draugaut/ gyvent su tokiu zmogum?
Vsio, varom dviem dienom atostogu. Tikiuosi zarazos nepasigausim .
Negi nezinai, kad mam absoliuciai pifik kitu nuomone?Bet siaip idomiai iseina ( netaikau niekam asmeniskai) - maukiat alu, kuris rimtai smirda, bet rasot kaip cigatetes smirda. O jau rukalius tai isvis didziausias zalingas iprotis
. Nu man juokinga ir tiek. Nu jau, nu jau - neprisimeni kaip man rasei kokiom ligom rukaliai serga
?Beje, mano vyras ruke turbut nuo mokyklosir mums susipazistant tai zinojau. Bet man netrukde, niekada nebuvo minties zysti " mesk rukyt". Nei as pateisinu nei nepateisinu, zmogus yra suauges, nesiruosiu jo keist.
Ir dar juokingai atrodo tai, kad viena vakar rase, kad su exu slykstu budavo buciuotis. Va tikrai nesuprantu tokiu zmoniu. Jei slykstu, tai kam isvis draugaut/ gyvent su tokiu zmogum?
Vsio, varom dviem dienom atostogu. Tikiuosi zarazos nepasigausim
.Apie ligas tikrai nepamenu, kad būčiau rašius. Primink, ką rašiau?
Gi jau sutikau, kad alus smirda. Bet ir cigaretes smirda. Kodėl negaliu apie tai rašyti? Juolab, vyras turbūt ne kartą dienoj rūko, o aš alaus išgeriu gal kartą į mėnesį
Ir taip, exas rūkė, bet tada nors ir nepritariau rūkymui ir pati nerūkiau, nebuvau tokia priešiška ir gal ir įpratimo reikalas dar, juolab suaugusio gi nepakeisi, taigi neverta ardytis ir nervuotis dėl to. Bet dabar pasidariau labiau priešiška ir jau šalia rūkančio tikrai nenoriu.
Gero poilsio
Papildyta:
QUOTE(Terezza @ 2020 06 12, 09:21)
Tikrai ne visur, bet, o stebukle, ima ir paklauso.
Maniškė tai dažnai būna kaip akis drasko, kaip kovoja, paskui žiūriu patyliukais taip ir padaro. O aš visada būnu įsitikinus, kad nedarys, kiek pastangų argumentams įdedu
Papildyta:
QUOTE(cambala @ 2020 06 12, 10:00)
Todel kad man nesmirda, nez zmogus ruko kieme. Ir jau vakar rasiau, kad ziurint ka ruko. As su rukalium gyvenu 25 m, tai gal geriau zinau kada man smirda.
Papildyta:
As galvoju, kad alkoholizmas ir narkomanija.
Bet Cercelis gere ir ruke, bet gyveno iki 90 su kazkiek.
Papildyta:
As galvoju, kad alkoholizmas ir narkomanija.
Bet Cercelis gere ir ruke, bet gyveno iki 90 su kazkiek.
Tai dėl tų 25 metų jau ir nebejauti
Priklausomybės atžvilgiu blogiausia yra alkoholis. Nes jis laisvas ir nekontroliuojamas, plačiausiai vartojamas ir daugiausia pridaro žalos.
Papildyta:
QUOTE(cambala @ 2020 06 12, 10:27)
Aš neturėjau ką mest
šalia nešalia, kai žmogus parūko, jis smirda kurį laiką. Ir šiaip galima jaust per rūbus, plaukus.
Negalėčiau gyventi su rūkančiu žmogum, man staigiai galvą ima skaudėti nuo smarvės
Negalėčiau gyventi su rūkančiu žmogum, man staigiai galvą ima skaudėti nuo smarvės
Skaitau knygą apie pyktį.
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".
Skaitau knygą apie pyktį.
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".
Kaip knyga vadinasi? As atvirai pasakau dazniausiai, bet kai kuriose situacijose turiu polinki vengti konfliktu, todel kartais pasilaikau sau. Tik esme tame kad nepasitenkinimas niekur neisgaruoja, tai arba i save nukreipi, arba prasiverzia pasyvios agresijos forma. Galvoju, kad pyktis yra reikalinga, naturali ir naudinga emocija. Dauguma tik neismoke teisingai atpazinti ir isreiksti.
Idomias knygas skaitai.
As labai nusiviliu, kai suzinau, kad zmogus, kuri laikiau protingu, ismintingu ruko. Mano aplinkoje is tikruju labai labai mazai rukoriu. Seimoje tik seno sukirpimo diedai, is draugu isvis niekas neruko.
Kazkaip uzsifiksave, kad ruko tik silpni, neatsakingi ir t.t. Tokia siek tiek vaikiska reakcija, tai kai pamatau koki labai gerbtina virsininka rukanti, kuris autoritetas, turiu galvoje perdeliot, kad vistiek gi jis protingas, daug pasiekes, pavyzdys tam tikrais klausimais nors ir ruko.
Cia kazkas rase, kad visi mes paauglysteje rukome, geriame ir t.t. Tai as nerukiau. Esu pabandzius kai buvo kokie 23 m, bet itraukiau viena karta ir uzteko. Ir gerti paauglysteje pakampiais negeriau. Tevai duodavo taure vyno ar stikline alaus (retai tikrai), tai alkoholis nebuvo kazkoks uzdraustas vaisius, kad reiketu eiti ir prisigerti masinu aiksteleje. Alkoholio pas mus namuose nebudavo istisai. Neturejome kaip buna kai kurie pasideje atsargu "sventems", nusipirkdavome kokio vyno, jei vaziuodavome kur per Kaledas ir pan. Nei karto nesu maciusi tevu pvz perkant degtine. Neprisimenu isvis degtines butelio namuose. Prosenele darydavo namini vyna is uogu, tai stovedavo didelis stiklinis butelys kampe, duodavo paragauti, bet as taip speju, jis labai silpnas budavo.
Skaitau knygą apie pyktį.
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".
Kai kažkas piktina, iškomunikuoju iš karto. Taip dažniausiai ir konfliktas didelis neįsiplieskia, ir pyktis lašas po lašo nesikaupia.
O bendrai paėmus pyktis yra normali ir reikalinga emocija, kaip ir visos kitos. Skiriasi tik tai, ką mes supykę darom. Aš asmeniškai einu sportuot ar grindis šveist - t.y. adrenaliną panaudoju fizinei veiklai (oi, kokia gera treniruotė būna) ir dar gerą darbą padarau. O yra kas grieba pagalį arba peilį...
Ne per seniausiai apie pyktį ir agresiją paskaitą žiūrėjau. Labai įdomu, kad šitas emocijas valdo amigdala - ta pati smegenų dalis, kuri atsakinga už baimę ir seksą.
Paauglystėje nei rūkiau, nei gėriau, nereikėjo man tų bandymų. Kiek vėliau bandžiau parūkyt, bet tik bloga
As labai nusiviliu, kai suzinau, kad zmogus, kuri laikiau protingu, ismintingu ruko. Mano aplinkoje is tikruju labai labai mazai rukoriu. Seimoje tik seno sukirpimo diedai, is draugu isvis niekas neruko.
Kazkaip uzsifiksave, kad ruko tik silpni, neatsakingi ir t.t. Tokia siek tiek vaikiska reakcija, tai kai pamatau koki labai gerbtina virsininka rukanti, kuris autoritetas, turiu galvoje perdeliot, kad vistiek gi jis protingas, daug pasiekes, pavyzdys tam tikrais klausimais nors ir ruko.
Cia kazkas rase, kad visi mes paauglysteje rukome, geriame ir t.t. Tai as nerukiau. Esu pabandzius kai buvo kokie 23 m, bet itraukiau viena karta ir uzteko. Ir gerti paauglysteje pakampiais negeriau. Tevai duodavo taure vyno ar stikline alaus (retai tikrai), tai alkoholis nebuvo kazkoks uzdraustas vaisius, kad reiketu eiti ir prisigerti masinu aiksteleje. Alkoholio pas mus namuose nebudavo istisai. Neturejome kaip buna kai kurie pasideje atsargu "sventems", nusipirkdavome kokio vyno, jei vaziuodavome kur per Kaledas ir pan. Nei karto nesu maciusi tevu pvz perkant degtine.
Mano tėvų namuose būdavo geriama taip. Suvažiuodavo broliai ir seserys su antrom pusėm (8-10 žmonių) ir po sočių pietų, prie torto ir kavos jie pasipilstydavo po 25g konjako. Butelio užtekdavo dviems tokiems susiėjimams, o jų nutikdavo 3-4 kartus per metus.
Aš nusiviliu sužinojus, kad žmogus religingas.
Mano tėvų namuose būdavo geriama taip. Suvažiuodavo broliai ir seserys su antrom pusėm (8-10 žmonių) ir po sočių pietų, prie torto ir kavos jie pasipilstydavo po 25g konjako. Butelio užtekdavo dviems tokiems susiėjimams, o jų nutikdavo 3-4 kartus per metus.
Aš nusiviliu sužinojus, kad žmogus religingas.
O is kur tokia reakcija?
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2020 06 12, 14:24)
<p>As labai nusiviliu, kai suzinau, kad zmogus, kuri laikiau protingu, ismintingu ruko. Mano aplinkoje is tikruju labai labai mazai rukoriu. Seimoje tik seno sukirpimo diedai, is draugu isvis niekas neruko.
</p><p>Kazkaip uzsifiksave, kad ruko tik silpni, neatsakingi ir t.t. Tokia siek tiek vaikiska reakcija, tai kai pamatau koki labai gerbtina virsininka rukanti, kuris autoritetas, turiu galvoje perdeliot, kad vistiek gi jis protingas, daug pasiekes, pavyzdys tam tikrais klausimais nors ir ruko.
</p><p></p><p> Cia kazkas rase, kad visi mes paauglysteje rukome, geriame ir t.t. Tai as nerukiau. Esu pabandzius kai buvo kokie 23 m, bet itraukiau viena karta ir uzteko. Ir gerti paauglysteje pakampiais negeriau. Tevai duodavo taure vyno ar stikline alaus (retai tikrai), tai alkoholis nebuvo kazkoks uzdraustas vaisius, kad reiketu eiti ir prisigerti masinu aiksteleje. Alkoholio pas mus namuose nebudavo istisai. Neturejome kaip buna kai kurie pasideje atsargu "sventems", nusipirkdavome kokio vyno, jei vaziuodavome kur per Kaledas ir pan. Nei karto nesu maciusi tevu pvz perkant degtine. Neprisimenu isvis degtines butelio namuose. Prosenele darydavo namini vyna is uogu, tai stovedavo didelis stiklinis butelys kampe, duodavo paragauti, bet as taip speju, jis labai silpnas budavo.
</p>
</p><p>Kazkaip uzsifiksave, kad ruko tik silpni, neatsakingi ir t.t. Tokia siek tiek vaikiska reakcija, tai kai pamatau koki labai gerbtina virsininka rukanti, kuris autoritetas, turiu galvoje perdeliot, kad vistiek gi jis protingas, daug pasiekes, pavyzdys tam tikrais klausimais nors ir ruko.
</p><p></p><p> Cia kazkas rase, kad visi mes paauglysteje rukome, geriame ir t.t. Tai as nerukiau. Esu pabandzius kai buvo kokie 23 m, bet itraukiau viena karta ir uzteko. Ir gerti paauglysteje pakampiais negeriau. Tevai duodavo taure vyno ar stikline alaus (retai tikrai), tai alkoholis nebuvo kazkoks uzdraustas vaisius, kad reiketu eiti ir prisigerti masinu aiksteleje. Alkoholio pas mus namuose nebudavo istisai. Neturejome kaip buna kai kurie pasideje atsargu "sventems", nusipirkdavome kokio vyno, jei vaziuodavome kur per Kaledas ir pan. Nei karto nesu maciusi tevu pvz perkant degtine.
Neprisimenu isvis degtines butelio namuose. Prosenele darydavo namini vyna is uogu, tai stovedavo didelis stiklinis butelys kampe, duodavo paragauti, bet as taip speju, jis labai silpnas budavo. </p>
Prisiminiau praeitą diskusiją apie lūkesčius, tai maždaug yra kažkas apie tai. Kad be nusivylimų.
Nors to ir pas mane yra. Aš kažkada, pamenu ėjau pas vieną sporto mediką, mes ten daug kalbėjom apie sportą, sveikatą, ir tt., fainas toks buvo. O po to pamačiau, kaip peša už kampo, toks nuoširdus nusivylimas apėmė, lyg būčiau išduota.
Na čia kaip eiti pas 150kg sveriančią dietologę mitybos konsultacijos
Arba pas kirpėją nudegintais peroksido plaukais.
Ne veltui sako, kad vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžių, o ne žodžių, tai man tokie gyvenimiški pavyzdžiai labai atspindi tai.
O knyga tai "Pykčio šokis". Iš skaitytinų sąrašo (turiu tokį iiilgą).
Papildyta:
QUOTE(Terezza @ 2020 06 12, 14:38)
<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="mylimuke!" data-cid="72670181" data-time="1591959893">
<div>
<p>Skaitau knygą apie pyktį.
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".</p>
</div>
</blockquote>
<p> </p>
<p>Kai kažkas piktina, iškomunikuoju iš karto. Taip dažniausiai ir konfliktas didelis neįsiplieskia, ir pyktis lašas po lašo nesikaupia.</p>
<p>O bendrai paėmus pyktis yra normali ir reikalinga emocija, kaip ir visos kitos. Skiriasi tik tai, ką mes supykę darom. Aš asmeniškai einu sportuot ar grindis šveist - t.y. adrenaliną panaudoju fizinei veiklai (oi, kokia gera treniruotė būna) ir dar gerą darbą padarau. O yra kas grieba pagalį arba peilį...</p>
<p> </p>
<p>Ne per seniausiai apie pyktį ir agresiją paskaitą žiūrėjau. Labai įdomu, kad šitas emocijas valdo amigdala - ta pati smegenų dalis, kuri atsakinga už baimę ir seksą.</p>
<div>
<p>Skaitau knygą apie pyktį.
Pasidarė įdomu, kaip išreiškiate savo pyktį? Ar prie aplinkinių stengiatės nepykti, ar atvirai tai iškomunikuojate? Kokiais būdais nusiraminat, o gal tiesiog išlaukiat?
Svarbiausia, ką apie pyktį galvojat?
Visuomenėj stengiamasi visas neigiamas emocijas stumti į užribį, o visose savizudžių kronikose rašoma "jis/ji visada buvo linksmas, padedantis, niekada nepyko, geras".</p>
</div>
</blockquote>
<p> </p>
<p>Kai kažkas piktina, iškomunikuoju iš karto. Taip dažniausiai ir konfliktas didelis neįsiplieskia, ir pyktis lašas po lašo nesikaupia.</p>
<p>O bendrai paėmus pyktis yra normali ir reikalinga emocija, kaip ir visos kitos. Skiriasi tik tai, ką mes supykę darom. Aš asmeniškai einu sportuot ar grindis šveist - t.y. adrenaliną panaudoju fizinei veiklai (oi, kokia gera treniruotė būna) ir dar gerą darbą padarau. O yra kas grieba pagalį arba peilį...</p>
<p> </p>
<p>Ne per seniausiai apie pyktį ir agresiją paskaitą žiūrėjau. Labai įdomu, kad šitas emocijas valdo amigdala - ta pati smegenų dalis, kuri atsakinga už baimę ir seksą.</p>
Manau, labai gerai iškomunikuoti.
Ką dar įdomaus paskaitoje sužinojai?
Prisiminiau praeitą diskusiją apie lūkesčius, tai maždaug yra kažkas apie tai. Kad be nusivylimų.
Nors to ir pas mane yra. Aš kažkada, pamenu ėjau pas vieną sporto mediką, mes ten daug kalbėjom apie sportą, sveikatą, ir tt., fainas toks buvo. O po to pamačiau, kaip peša už kampo, toks nuoširdus nusivylimas apėmė, lyg būčiau išduota.
Na čia kaip eiti pas 150kg sveriančią dietologę mitybos konsultacijos
Arba pas kirpėją nudegintais peroksido plaukais.
Ne veltui sako, kad vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžių, o ne žodžių, tai man tokie gyvenimiški pavyzdžiai labai atspindi tai.
O knyga tai "Pykčio šokis". Iš skaitytinų sąrašo (turiu tokį iiilgą).
Supratau del tu lukesciu.
Na kai kurie specialistai geri, zino apie sveikata, gali su kitais pasidalinti, bet patys sau neprisitaiko. As nezinau ar stora dietologe butinai bloga. Kirpeja jei pati nesugeba plauku susitvarkyti, reiskia su skoniu prastai. O cia jau neatleistina.
Del vaiku mokymosi is tevu visiskai pritariu. Aisku, paaugliai visko pridaro, as skaiciau, kad ju smegenys tuo metu fiziskai persitvarko, tai ir elgiasi kaip neadekvatus.
Pasidalink knygu sarasu.
