Nu tai ką jinai jo negrūdina?
Aš ne apie ją. Aš apskritai kalbu.
Kiek pamenu savo vaiką, tai tikrai nesirgo tiek daug vaikystėje. Grūdinau šiek tiek, tiksliau kraupinau visus aplinkinius.
Aš ne apie ją. Aš apskritai kalbu.
Kiek pamenu savo vaiką, tai tikrai nesirgo tiek daug vaikystėje. Grūdinau šiek tiek, tiksliau kraupinau visus aplinkinius.
mano dukterecia mane kraupina Einam pasivaiksciot...Londone spalio pabaiga, temperaturos gal +12, bet baisulinis vejas. As su pukine striuke ilga, su kepure, kailiniu kapisonu ir pirstinem ir siurpstu, nes salta. Dukterecia su plona striuke, salikas pusiau atristas, be kepures, be pirstiniu, su sijonu
Pries iseinant klausiu..kur pirstines, kur kepure..man nereikia. Sakau kaip nereikia, matai koks vejas.. Nu susiranda kepure, isikisa i kisene, "man db nesalta" sako... Ok, susalsi, uzsidesi... Kur pirstines, klausiu. Neturiu. Kaip neturi? Nu neturiu pirstiniu, turejau vienas, palikau Lietuvoj pas mociute
Vat taip ir vaikstom...as apsitutulojus ir dar man salta, vaikas pusplikis
Kepures taip ir neuzsidejo, o pirstines priverciau mano uzsidet, nes baisu buvo ziuret kaip duodasi zaidimu aikstelej po tas metalines karstykes be pirstiniu... Va taip gyvena UK...
Nesigrudinu ir praktiskai nesergu. Koks naturalus imunitetas yr, toks ir yr.
Na, aš apie tai ir kalbu.
O aš daug ką darau, ir esu toks ligų pusmaišis.
Dabar dar toks keistas dalykas vyksta. Maždaug nuo 6 iki 8 vakaro man būna kažkoks šaltkrėtis, kad turiu viską susivilkti, o jei drybsau kur, tai užsikloti iki ausų. Būna labai šalta. Realiai tai nėra šalta, ir negali būti, jaučiu, tik man. O kažkur nuo 9 atšylu ir pasidaro karšta. Einu miegoti jau kaip ir normaliai.
O temperatūra tai iš tiesų labai pamažinta. Velniava kažkokia. jei būtų km pradžia, tai dar suprasčiau. Bet kad jau nebe.
Aš tai, artėjant tamsmečiui, vis pagalvoju apie kokius mokslus. Kažką norėčiau eit mokytis. Pirma mintis, pralavint vokiečių, antra mintis - baldų perdarymas. Nemaišau, ne restauracija. Daba turiu jau du vnt. pasistačius, reiktų eit bandyt. Viską turiu, bet namie dulkių bus daug, o į lauką išsityst viena nevalioju.
Aš tai, artėjant tamsmečiui, vis pagalvoju apie kokius mokslus. Kažką norėčiau eit mokytis. Pirma mintis, pralavint vokiečių, antra mintis - baldų perdarymas. Nemaišau, ne restauracija. Daba turiu jau du vnt. pasistačius, reiktų eit bandyt. Viską turiu, bet namie dulkių bus daug, o į lauką išsityst viena nevalioju.
Labai teigiamas dalykas ką nors mokytis. Aš irgi pamąstau tęsti vienos kalbos pralavinimą, bet kad grįžus iš darbo, jaučiu, niekam jėgų neturėsiu. Toje tamsoje, per lietų. Nebent saviprivartos būdu kažkaip. Ai, motyvacijos daugiau reikia.