Tai jau su amžium nieko bendro,šiap iš kalbos išėjo ..tai nieks ir nesuprato kodėl.taip.ir liko paslaptis. Bet tai kai pati gyrėsi koki ji" viedma",ir kaip ji jį užkerėjo ir užbūrė.aišku,kad aš netikiu.bet gal kaip nors psichologiškai prispaudė,gal įtikino,kad kad burtao veikia,nu čia jau tik interpretacijos.
Tikros viedmos apie tai netriūbija. Čia kvaila bobelė gyrėsi tik savivertei pasikelti. Ir kad jos bijotų aplinkiniai ir giminės. Pasilypėti laipteliu aukščiau.
Man tai tevai niekaip neitakojo, as irgi neitakojau ir nesiruosiu itakoti. Kad ir su paciu velniu lai zenijasi, kad tik jiems gerai butu, ir butu laimingi.
Man tai įdomu, kaip tėvai gali įtakot suaugusio veiksnaus sūnaus gyvenimą, ir kokias jie turi tam galias? Atskira šeima, atskiras gyvenimas. Na, gal Lietuvoje dar įmanoma. Kur iki šiol dar reikia įtikti ir anytai, ir kitos patriarchato liekanos.
Kuri iš jūsų paklausė tėvų patarimų, kai reikėjo spręsti, su kuo gyventi?
Jei tėvai autoritetas, įtakoti gali. Nes vaikai tiesiog išgirsta jų nuomonę ir patarimus, pasitiki ir tai įtakoja jų gyvenimo sprendimus. Nėra tokio dalyko kaip atskiras pasaulis šeimose. Aišku jei jis artimai bendrauja
Man tai tevai niekaip neitakojo, as irgi neitakojau ir nesiruosiu itakoti. Kad ir su paciu velniu lai zenijasi, kad tik jiems gerai butu, ir butu laimingi.
Tai ne tiesioginio komanda imk būdu gi įtakoja 😃. Normaliais pokalbiais, patarimais.
Na mane dar ir db kažkiek įtakoja. Ką jau kalbėt jaunystėj. Ir aš pvz matau kaip mano sūnus išgirsta kažką ir pritaiko is mūsų pokalbių. Bet aš jam neaiškinu - daryk tą aną ir ne kitaip. Tiesiog sakau tipo - tavo vietoj daryčiau taip, gal vat reikėtų šitaip situaciją keist. Papasakoju kažką iš savo patirties. Na ir tikrai matau kaip reaguoja paskui. Gal ne iš karto, bet su laiku būna net pats pasako, kur buvau teisi, o kur suklydo nepaklausęs
Nu tai cia vienas, deja, lemtingas ivykis.
Va, tavo vyrui kazkas nutiktu, greitoji ilgai neatvaziuotu, mirtu, tave apkaltintu jo gimines, kodel tu nevairavai, galejus butum greiciau pati nuvezt, gal butu gyvas likes. Ot boba nagla, salygas turejo, tingejo mokytis vairuot, per ja vyras mire...
Ne, tai sakytų ne iškarto gal kvietė. Ir apskritai, ji jo neprižiūrėjo, todėl jam taip ir atsitiko. (Mano močiutė taip ant savo marčios sakė, kai jos sūnus mirė).
Jei tėvai autoritetas, įtakoti gali. Nes vaikai tiesiog išgirsta jų nuomonę ir patarimus, pasitiki ir tai įtakoja jų gyvenimo sprendimus. Nėra tokio dalyko kaip atskiras pasaulis šeimose. Aišku jei jis artimai bendraujaNesu mačiusi, kad dėl antros pusės, klausytų tėvų. Dėl mokslų, profesijos, būsto, investicijų, pirkinių nžn... taip. Bet dėl antros pusės - ne. Turėjau geriausią draugę. Matėm, kad jos meilė šuds variantas. Tėvai atkalbinėjo, mes, draugės atkalbinėjom. Nieko neišėjo. Buvo vestuvės, yra vaikas, buvo skyrybos. Kai pasakojo skyrybų laikotarpiu, kaip yra, skaudu buvo klausyti. Bet aš niekad jai nepapriekaištavau, kad blyn, neklausei nei manęs, nei kitų draugų, nei tėvų. Aš tai supratau - susisuko šaratai ir nieko nepadarysi. Turėjo pati išsisrėbti....
Bet jei apsizenytu su kokiu narkomanu ar sadistu, nu negi nebandytum kažkaip pakeist to?
Savo nuomone visada galiu pasakyti ir sakyciau. Bet zmogui paciam turi akys atsiverti.
Beje, apie dukros piema kavalieriu be karta ir ne du esu pasakius. Ir ka, gindavo ji, ant manes pykteledavo tuo metu.
Buvo anyta svečiuose, tai taip įdomiai pasakė, kad "bent teoriškai aš turėčiau stengtis jai patikti". Nesupratau, ar tuo norėjo pasakyt, kad nesistengiu, ar dar ką. Na aš labai ir nelendu šiknon, bet va pietus paruošiau, namo parvežt pasisiūliau.
Jetus kaip gera, drybsau sau lovoj, tylu, ramu 
reiks šokt į dušą, apsikuopt, kažkur išgert kavos ir judėt atgal į savo beprotnamį 
Nu ir bandyk tu jai įtikti. Nu ir nepavyks. Jei ir pietūs, ir parvežimas, ir gražus bendravimas. Ir dar tokie sakiniai. Nu ir neįtiksi. Aš tai jau rami. Bet užgyvenau per 20 metų, skaitau. Ta prasme nieko jau nesistengiu. Nors paskutinį sykį atėjau cepus daryti kartu. Nu lyg darydavom sukdavom juos abi. Bet gražia forma mane pavarė, nereikia jai pagalbos. Nu ir ką aš - Ok.... MB sakau šampo įpilk ir aš po vyšnia medituosiu.
Nu kodėl su 30+ vaikų nebūtų. Būtų. Jei tik ji norėtų, būtų ir ne vienas. Su 40 - mete jau mažėja galimybės, bet ir tai didelė tikimybė, kad būtų. (Aš tai saugaus nuo nėštumo pvz) Mano močiutė 42 pagimdė paskutinį vaiką, bendradarbės dukra antrą vaiką pasigimdė 45. Su 15 metų jaunesniu vyru...
Su 30+ prie vaiko amziaus moterim turejau minty 
