Nuo to metodo tai tikrai siulau mazintis.
Iki dabar negaliu suprast kodel susisviete ji taikyt...
As gal l.atidziai nesekiau sitos temos-o tai vaiko kambary nera kokios lovos kad salia nugriut....Gi gal nepastoviai nesiot reik?
Nirs mano vidurini tai tekdavo tekdavo...
Tas metodas psichologiškai vaikams kenksmingas.
Bet tai kaip gerai, kai tu geriau žinai 😁 atrodo būtum šalia, tai su plaktuku per galvą užvožčiau. Sorry, bet nebegaliu tavo pezalų klausytis. Jei tau tinka klykiantis vaikas tai ir klykink. Aš geriau supsiu, man tai mažiau sadomazo nei klausyt klykimą.Amžinai nevalgys naktim. Tikrai neklykink. Praeis dantys ar kas ir ramesnė bus
Aš buvau tas vaikas, kurį klykiantį palikdavo ir išeidavo visi iš namų su šuniu iki piliakalnio... tokie laikai matyt buvo. Dabar sunku įsivaizduot, kad galima taip imt ir palikt kūdikį vieną namuose apskritai.
Gal todėl esu tokia, kokia esu. Nepasitikinti savimi, turinti daug visokių baimių ir pan.
Tad kad ir kaip tas vaikas mane varys iš proto, nepalikinėsiu jos vienos žviegti. Taškas.
Nuo to metodo tai tikrai siulau mazintis.
Iki dabar negaliu suprast kodel susisviete ji taikyt...
As gal l.atidziai nesekiau sitos temos-o tai vaiko kambary nera kokios lovos kad salia nugriut....Gi gal nepastoviai nesiot reik?
Nirs mano vidurini tai tekdavo tekdavo...
Ji nenori miegot su vaiku vienam kambary. Nori vaikščiot ir supt
Bet tai kaip gerai, kai tu geriau žinai 😁 atrodo būtum šalia, tai su plaktuku per galvą užvožčiau. Sorry, bet nebegaliu tavo pezalų klausytis. Jei tau tinka klykiantis vaikas tai ir klykink. Aš geriau supsiu, man tai mažiau sadomazo nei klausyt klykimą.
Tai supk supk, kankinkis. Ką tas Ferberis išmano, tu geriau gi žinai, nei žmogus, sukūręs visam pasauly žinomą metodą 😅
O aš čia iš vis ne prie ko. Aš miegojau su vaikais ir man nereikėjo niekur vaikščiot nei klykint.
Gerbiu uz pasiaukojima. As taip nemokejau.
Aš buvau tas vaikas, kurį klykiantį palikdavo ir išeidavo visi iš namų su šuniu iki piliakalnio... tokie laikai matyt buvo. Dabar sunku įsivaizduot, kad galima taip imt ir palikt kūdikį vieną namuose apskritai.
Gal todėl esu tokia, kokia esu. Nepasitikinti savimi, turinti daug visokių baimių ir pan.
Tad kad ir kaip tas vaikas mane varys iš proto, nepalikinėsiu jos vienos žviegti. Taškas.
Palaikau vienareikšmiškai
Negalima palikt klykiančio vaiko vieno, nes jam mirtinai baisu, o išdresavimas yra toks, kad vaikas suvokia, jog pagalbos negaus vistiek ir nustoja verkt.
Nebūtinai. Isterijos apimta neišsimiegojusi pervargus ir nebegalinti susitvarkyti su vaiku motina yra neabejotinai kenksmkngesne. Tiek vaikui, tiek sau, tiek vyrui ir visai šeimaiBet gal tas vaikas tiesiog jautresni kas labai tikėtina yra. Nu tai tokį galima labai stipriai traumuot. Aš manau ji čia ar dar kur tik pasiskundžia, o išties yra puiki mama ir myli labai savo mažylę
Aš esu palikusi klykiantį, nors man tai atrodė visai nelogiška. Atseit, negalima imti ant rankų, neturi priprasti, kad prilėks kažkas klykiant, tai kelis kartus taip pabandžiau ir viskas. Nežinau, beširdiškumas kažkoks. Aišku, reikia ieškot išeičių, kad dėl vaiko nevaikščioti kaip zombis ir nesuvokti, ką darai. Tai čia man ne išeitis atrodo. Kažkokio pailsėjimo mamai reikia, bet ne tokiu drastišku būdu.
Įsiterpsiu trumpam
Toks jausmas, kad Monai kilometras iki kito kambario. Jeigu ji vis tiek turi keltis, nešioti, mišinius maišyti ir taip toliau - tai koks skirtumas, kur ta lovytė stovi? Ar tris žingsnius ar dvidešimt iki jos padaryti. Gal šalia lovytė būtų dar dažniau keltųsi, dabar gal kokių paknirksėjimų negirdi, o būnant šalia dar labiau neišsimiegotų. Nejaugi ji kaip mama nejaučia kaip jai geriau?
Aš taip jautriai su pirmuoju miegojau, kad dėl kiekvieno krustelėjimo budraudavau. Vyras lovytę tolyn nunešė ir išsimiegodavau geriau. Su antruoju buvo kitaip. Bet ir miegodavau nebe taip jautriai.
Taigi du vaikai, auginau skirtingai, taip kaip tuomet man buvo geriausia.
Aš manau ji čia ar dar kur tik pasiskundžia, o išties yra puiki mama ir myli labai savo mažylę
Aš irgi taip manau.
