As tai isvis is lovos neislipdavau. Misinys su sildykle salia padetas, lovyte prie lovos pristumta. Vaikas knerkia, atsisedu lovoj, vaika i sterble, misini i sildykle, nu ir viskas. Nenesiojau niekad. Supdavau ant pagalves, ant ranku, priguldavau su vaiku, vel atsisesdavau, linguodavau, niuniuodavau, bet is lovos lipt nelipau.
Surūgėlė buvo baisi klyksnė. Kažkas man patarė, va taip iškentėt kelis kart ir praeis.buvo jai 8 mėnesiai.
Klykė klykė,atsistojo ir iš lovytės iškrito.kaip aš išsigandau,kaip sąžinė graužė,kaip man vaidenosi visokios pasekmės.
Tai daugiau taip niekad nedariau.
Įsiterpsiu trumpam
Toks jausmas, kad Monai kilometras iki kito kambario. Jeigu ji vis tiek turi keltis, nešioti, mišinius maišyti ir taip toliau - tai koks skirtumas, kur ta lovytė stovi? Ar tris žingsnius ar dvidešimt iki jos padaryti. Gal šalia lovytė būtų dar dažniau keltųsi, dabar gal kokių paknirksėjimų negirdi, o būnant šalia dar labiau neišsimiegotų. Nejaugi ji kaip mama nejaučia kaip jai geriau?
Aš taip jautriai su pirmuoju miegojau, kad dėl kiekvieno krustelėjimo budraudavau. Vyras lovytę tolyn nunešė ir išsimiegodavau geriau. Su antruoju buvo kitaip. Bet ir miegodavau nebe taip jautriai.
Taigi du vaikai, auginau skirtingai, taip kaip tuomet man buvo geriausia.
Tai va būtent, mūsų kambarių durys kampu, man iki jos lovytės nuo mano lovos kokie 6 metrai, nes kambariai maži.
Tai nieks ir neabejoja jos "gerumu".
Tiesiog kokia to kaina? Jai blogai, ji nelaiminga. O kai šeimoj nelaiminga moteris, visi žinom kokios pasekmės laukia
Bet kaip tu viską žinai užknisančiai geriausiai, tiesiog sveikinu.
Nu, Pinot, bet faktas tas, kad Monai yra ne siaip nuobodu, jai blogai su tuo vaiku dabar. Jei jau zmogus apie psichologa sneka, tai reikia kazka keisti. Nes mes tai ieskojom geriausiu variantu ir psichologu, anei psichiatru neieskojom.
As tai dabar Gaile pradesiu atpratinet nuo to jos APLAMAI. Kiekvienasyk priminsiu, mazum atpras. APSKRITAI, Gaile, APSKRITAI. Ner tokio zodzio APLAMAS. 
Tiksliau, tai yra, bet jis reiskia visai ka kita.
Nu, Pinot, bet faktas tas, kad Monai yra ne siaip nuobodu, jai blogai su tuo vaiku dabar. Jei jau zmogus apie psichologa sneka, tai reikia kazka keisti. Nes mes tai ieskojom geriausiu variantu ir psichologu, anei psichiatru neieskojom.
O tai čia yra ta jūsų siūloma panacėja vaiką pripratinti pagal tą klykinimo metodą arba pasiimti į lovą/prie lovos?
Tai beklykindama ji pati ligoninėj atsidurs nuo nervinio išsekimo.
O psichologas būtų visai gerai, padėtų pažiūrėti į viską kitaip. Gal ir pakeistų požiūrį.
As tai dabar Gaile pradesiu atpratinet nuo to jos APLAMAI. Kiekvienasyk priminsiu, mazum atpras. APSKRITAI, Gaile, APSKRITAI. Ner tokio zodzio APLAMAS.
Tiksliau, tai yra, bet jis reiskia visai ka kita.
Mane sūnus atpratino. 
As tai dabar Gaile pradesiu atpratinet nuo to jos APLAMAI. Kiekvienasyk priminsiu, mazum atpras. APSKRITAI, Gaile, APSKRITAI. Ner tokio zodzio APLAMAS.
Tiksliau, tai yra, bet jis reiskia visai ka kita.
Tai čia pusė visų vartojamos leksikos yra nenormine. Ne kalbininkų metodinis būrelis.
O jei taip nori kažką mokyt raštingumo, siūlau nuo intermoros pradėt. Nes dažnai iš vis neina suprast ką ji sumala 🤣
Aplamai naudosiu, tai yra paplitęs Aukštaitijoj žodis, kurį girdejau nuo vaikystės
