Istorija kažkiek primena mano bendradarbės sūnaus. Kas susiję su agresyvia vėžio forma, nieko nebūtų padėję daktarai. Gaila, aišku, kad jis turėjo vykdyti užduotis per skausmą. Nes skauda tai žiauriai, kaip supratau.
Žodžiu, bendradarbės sūnus, mano metų gimimo, apie 42-3 metus, per pavasario karantiną pajuto skausmą kojoje. Na, ten pamanė, kad dirbo kažką ir kažkaip susuko jį truputį, ignoravo. Tada tas skausmas kilo aukštyn. Kilo kilo. Kol dakilo iki sprando. Kentėjo su paprastais vaistais, bet kai iki sprando dakilo, tai jau nepakenčiamas skausmas pasidarė. Kvietė greitąją. Jo neimė ligoninėn, sako, gal čia nervų šaknelių uždegimas, meskit tą diklofenaką, kad nepadeda, išrašė kitų vaistų. Nu ir nepadėjo, kvietė po kelių dienų vėl greituškę, bet jau jis pats net nepaėjo. Jį į ligoninę išvežė. Iš buto išnešė neštuvais. Ligoninėj per savaitę jam nustatė kraujo vėžį. Bet ir atstatė kažkaip, kad jis iš lovos jau atsikėlė. Buvo vilties, bet dar po savaitės mirė. Tai gavosi, kad žmogus kažkur per mėnesį - pusantro mirė. Imant nuo skausmo kojoje pradžios. .........
Taip. Agresyvi forma sueda staigiai.





