Lėčiausiai Europos Sąjungoje skiepijanti Bulgarija bando didinti tempus steigdama „žaliuosius koridorius“. Juose į gyvą eilę pasiskiepyti stoja bet kuris norintis – tiesa, tik savaitgaliais ir vakarais darbo dienomis, kai neskiepijamos prioritetinės grupės.
„Vien savaitgalį Bulgarijoje paskiepyta 16 tūkst. žmonių, tai beveik penktadalis, ką iki tol šalyje pavyko paskiepyti per jau beveik du mėnesius“, – sako Sofijos Pirogovo ligoninės vadovas Asenas Baltovas.
Vyriausybė naujos strategijos priversta imtis daliai žmonių, įtrauktų į prioritetines grupes, skiepo atsisakant. Viena apklausa rodo, kad daugiau nei pusė bulgarų skiepytis nuo COVID-19 neketina, o kaip įmanoma greičiau pasiskiepyti nori tik kas dešimtas.
Koronavirusas Europoje / AP nuotr.
Šalyje ne tik gajus nusiteikimas prieš skiepus apskritai – dalis gyventojų nenori skiepytis būtent bendrovės „AstraZeneca“ kurta vakcina.
Panaši tendencija pastebėta ir kitur Europoje, įskaitant Lietuvą. Vokietijoje sunaudota tik kas dešimta gauta „AstraZenecos“ vakcinos dozė.
„Kai pasiūloma vakcina, reikėtų džiaugtis, kad apskritai galime pasiskiepyti. Visos Vokietijoje prieinamos vakcinos yra saugios ir veiksmingos, visos suteikia apsaugą nuo COVID-19 ligos“, – tikina Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas.
Jensas Spahnas / AP nuotr.
Pranešama, kad dabar ir Vokietijos Vyriausybė svarsto „AstraZenecos“ vakciną pasiūlyti platesnei visuomenei – pirmiausia valstybės tarnautojams. Sveikatos apsaugos ministras J. Spahnas sako mielai parodysiąs pavyzdį.
„Galima sakyti, ant slenksčio padėtos trys saugios Europos Sąjungoje patvirtintos vakcinos, netrukus bus patvirtinta ir ketvirtoji – „Johnson & Johnson“, – tegia Vokietijos sveikatos ministras.
Kritikai Vokietijoje ir kitur sako, jog pačios Vyriausybės kaltos, nes tinkamai neiškomunikavo, kad „AstraZeneca“, nors ir mažiau veiksminga nei „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcina, yra saugi naudoti ir suteikia pakankamą apsaugą.
