aš pati sugebėjau kartis ant kopėčių prie močiutės namo tuo pačiu tikslu. Norėjau užsikabaroti ant stogo. Kartu tempiausi kilimėlį, nes tikėjausi, kad bus skraidantis kilimas. Sugavo, nepavyko. Kitą kartą tempiausi didelio puodo dangtį.
Jau skaičiau įvairių tautų pasakas. Iš ko ir kilo tokios fantazijos. Tėvas vedė tokį patį dienoraštį, kai ką ir pati prisimenu.
Trečias kartas baigėsi nesėkmingai. Su paklode šokau nuo gero skardžio, paklodė netapo parašiutu, netekau sąmonės.
Žodžiu, visada norėjau skristi.
Oho. Pasiutus buvai 😁