Visokių žmonių būna.mano kolegės mamai 98m.susitikom, rauda ,guodžiasi _vėžys ,kažką išpjovė iš kojos,skambinėja visiems daktarams,googlinasi kaip ten gydyt.visokie vitaminai ir tt.mes tik tylim,nu ką sakyt.
Visokių žmonių būna.mano kolegės mamai 98m.susitikom, rauda ,guodžiasi _vėžys ,kažką išpjovė iš kojos,skambinėja visiems daktarams,googlinasi kaip ten gydyt.visokie vitaminai ir tt.mes tik tylim,nu ką sakyt.
Matai, Intemora, tau tas žmogus svetimas, senas, ir tik statistinis vienetas, kuriam jau laikas, ir atseit jau jo neverta gelbėt, nugyveno juk jau, ar ne? o iš kitos pusės kažkam stiprus emocinis prisirišimas ir artimojo gelbėjimo instinktas. Todėl ir rauda.
Na, požiūris keičiasi su patirtimi. Ir tu tokią turėsi.
Čia kuris, jauniausias?
Seniausia
Nu tuo momentu tai taip, ir kai artimas zmogus mirsta, tu isgyveni. Bet po seno zmogaus mirties penkis metus depresuot tai nera normalu.
Ką aš ką aš.aš tylėjau ir tą patį sakiau po to ,kolegėms.o kai kurios tai jau tik ranka mojo.ką jau čia,nekankink tos bobutės.laikas ir duok jai išeit.į akis taip sakė.
*** Sėlija, 12 Lie 2020 - 10:57, parašė: Nu tuo momentu tai taip, ir kai artimas zmogus mirsta, tu isgyveni. Bet po seno zmogaus mirties penkis metus depresuot tai nera normalu.Tai gal nebivo pinot mama prieš 6metus tokia jau sena...
Nu tuo momentu tai taip, ir kai artimas zmogus mirsta, tu isgyveni. Bet po seno zmogaus mirties penkis metus depresuot tai nera normalu.
Tai ne penkis, o šešis, kas liečia mane. Ir ne kiaurus metus, o tik tuo metu, kai išėjo.
Matai, nesitikiu, kad suprasi. Tu esi gyvenimo užgrūdinta ganėtinai, ir tavo požiūris kitoks.
Iki to išėjimo įvyksta daug dalykų, yra galimų kalčių, kad kažko nepadarei, kažką pražiūrėjai. Ir kasmet prisimeni. Ir pasąmonėj tūno tie dalykai, net jei protas sako kitaip.
Nediskutuosiu, sakyk toliau ką nori.
Ką aš ką aš.aš tylėjau ir tą patį sakiau po to ,kolegėms.o kai kurios tai jau tik ranka mojo.ką jau čia,nekankink tos bobutės.laikas ir duok jai išeit.į akis taip sakė.
Ir ką, taip imti ir nieko nedaryti, kad neišeitų? Tai žmogui nebūdinga. Taip atrodo tik iš šalies.
Olandijoj tokia kolegių tipo motera paprašytų savo motinai eutanazijos. Skaičiau apie tai.
Nu ten daug niuansų.gydytojai jau nieko daryt nenorėjo.amžius,neištvers. Ta ne ,ieškojo ,ten skambinėjo.bet lyg gyva ta mama .čia pernai buvo.
Brolis jos pirmas numirė.
prieš kelias dienas įsivariau į smiliaus pagalvėlę kažkokią nematomą rakštį. Vakar vakare jau pirštas buvo sutinęs. Tepiiau Baneocinu, nepadėjo, šiandien pirštas 1,5 karto didesnis už kitos rankos. Tiesą sakant, neatsimenu nieko panašaus. Gal yra kokių liaudiškų priemonių? Kad ištrauktų pūlinį, nes matau, kad yra kažkas. Jei neprogresuotų tas didėjimas, nesinervyčiau, bet kad baisoka jau. Pas gydytoją patekti- jokių šansų.
Pas mus dabar tokia tvarka, nežinau kaip kitur. Reikia skambinti į registratūrą ir užsiregistruoti šeimistės skambučiui. Maždaug savaitė. Skambina, apklausia, parašo el. receptą. O kaip patekti pas kokį specialistą, neįsivaizduoju.
