</p></div></blockquote><p>bet tai nereiskia, kad reikia dergtis.</p>
Nuo kada as pirma kimbu I atlapus?

Dar to nera buve.
Bet man smalsu ką tu perskaitei, kad va taip šovė į galvą?
Aš irgi ne personažas, dar to betrūktų.
Bet žmogus visada yra su kažkokia kauke. Darbe su viena, su draugais kita, su tėvais trečia, antros pusės darbo vakarėlyje dar kita... Jos gal nesiskiria visiškai kardinaliai, žmogaus kažkoks pagrindas tas pats, bet visiškai tikras esi tik pats sau vienas. Čia ne mano mintis, aišku, čia jau gvildenta pergvildenta visokių žmogaus psichologijos analizuotojų...
Nieko konkretaus. Tiesiog permečiau galvoje ir kilo noras parašyt, nes gi niekas nežino kas mano galvoj. Supratau, kad užsikabliavau ))
Aj, dar mb biškį papasakojau. Tai sakė: kam tu žmones gasdini?
Echo tai šešėlių mokslas. Atsimenu mano draugei viena 'specialiste, ziuredama pasake 'tavo vaikas su viena kojyte'. Moteris 7 menesiu nestume buvo, gerai, kad nepersileido pergyvendama. Vaikas gime su abiejomis kojytemis.
Genetikai labai gerą turi aparatūrą, plius patys žino ką ir kaip žiūrėti.