Bet visi tie grupiniai pramogavimai vistiek negarantuos tau romano nebuvimo. Tu negali apsaugot diedo nuo to, kad jis užsidegs aistra kitai ir uzmegs romaną. Tai neįmanoma. Tik pats vyras gali valdyt save ( arba ne valdyt)ir padaryt tą sąmoningą pasirinkimą. Bet bet kokiu atveju tai nereiškia, kad jo romanas išsivystys iki meilės ir skyrybų. Žmones šeimoj laiko ne sexas ir aistra, todėl ir koncentruotis reikia ne į tai
Žmones laiko meilė, bendri dalykai ir kai tiesiog gera kartu būti.
As tai savim simtu procentu nepasitikiu. Niekada nesakyk niekada.
Ir taip, karta vos nepaslydau. Prisipazistu.
Simtaprocentinio pasitikejimo negali buti isvis jokiu zmogum.
90proc.pasitikejimo jau yra labai gerai.
Na, kas dėl savęs, tai "pasitikiu" turiu minty, kad man nėra buvę ir manau nebus "ups, netyčia".
Na, kas dėl savęs, tai "pasitikiu" turiu minty, kad man nėra buvę ir manau nebus "ups, netyčia".
Ups netyčia tai čia tik girtam gali būt. Visais kitais atvejais visi tie Ups išsivysto is bendravimo, ta aistra gimsta po kažkokių kitų teigiamų patirciu. Nemanau kad moterims vien nuo vyro grožio būtų iškart ups
O mano simpatija mane labai supykdė. Vakar užbaliavojo, jaučiau kad virtualus bendravimas eina "karštyn", o įsidrąsinęs užklausė ir apie kelionių draugą, ar rašėmės.Aš galiu nesakyt, bet jei užklausia, nemoku meluot.Tada ir prasidėjo. Pasirodo, jis parašė tam kelionių draugui vakar. Kas toliau bus nežinau, bet užkniso.
O tau patikrų jei jis turėtų tokią kelionių draugę? Man tai ne
O aš ištikimybe tikėjau.Kolegės šeima tokia tobula atrodė. Vienam kabinete dirbom, vos ne gyvenau toj šeimoj. Visiems sakiau ideali šeima.Deja, būna visko.Tereikia tik tam tikrų aplinkybių.
Nebūna idealių šeimų. Jei tuo tiki, esi pasmerktas nusivylimui. Gi.mes suvokiam kad pačios nesam idealios. Tai kaip galim tikėtis idealaus vyro ir idealios šeimos? 😀
Bet o kaip gali garantuot už kitą žmogų? Mano nuomone tai niekad niekada. Net už save negali garantuot, kad taip neatsitiks kokios santykių krizės metu. Vat kokie nors konfliktai šeimoj, pykčiai, diskomfortas, ir atsiranda koks mielas kolega, rodo dėmesį, visa tokia faina jam jautiesi, tarsi supranta tave, palaiko, paguodzia, komplimentus sako. O vyras koks nors uzsigruzines darbe, burbuliuoja, nepatenkintas viskuo. Vaikai neklauso, stresas namie. Kuri jau čia 100% tokia tvirta, kad nekiltų pagunda pasiduoti ir atsipalaiduoti? Reiktų tikrai daug valios ir stiprybės. O už vyrą garantuot tai čia iš vis neįmanoma, jie dar silpnesni ant to kanto
Vyrai durni ant to kanto, nes jiems konkrečiai smegenys gali susisukt. Tai dėl to ir sakau, kad tokia kaip absoliučia ištikimybe aš netikiu, nes situacijų gali būt kokių tik nori.
Tiek, kad man neištikimybės visam mechanizme baisiausia, šlykščiausia vieta yra ne veiksmas su kitu žmogum, o melas, tas mulkinimas, kad darbe, dar kažkur ir pnš. Nuo to purto vien pagalvojus kai tau brangus žmogus laiko tave kažkokiu idijotu. Tai nesiderina su pagarba, o be pagarbos aš neįsivaizduoju tvarių santykių.
