Tai gal vis tik ne čekoslovakų vilkšunis ir ne Sarloso vilkšunis, ir ne koks šuo, su vilku susikryžminęs, o paprasčiausias Vokiečių aviganis
Tai gal vis tik ne čekoslovakų vilkšunis ir ne Sarloso vilkšunis, ir ne koks šuo, su vilku susikryžminęs, o paprasčiausias Vokiečių aviganis
Nesnervyk.
pas tave jie užsigrūdinę.
Nu tikrai ne skystalas
Taip, griebė už gerklės ir nepaleido.
Kilmingas, geras, parodinis šuo. Teta veislyną turėjo, šunys gerų tėvų, Ditą ji buvo parsivežus iš Vokietijos. Rimtai užsiėmė. Tik sienos buvo atsidariusios. Jos šuniukus išgraibstydavo.
Bet po incidento su tetos mama ir dukterėčia, teko užmigdyti. Agresyvi buvo. Pripažino tik vieną šeimininkę.
Praėjo daug metų, kol galėjo vėl bultikę nusipirkt (labai ji Ditą mylėjo). Tai šita viščiukus gano
Pas senelius taip pat kaime bultikas buvo, atidavė giminės iš miesto, nes agresyvus buvo, tad teko voljere laikyti. Kažkas susišvietė ir puolė močiutė, kuri valgyt atnešė. Močiutę apgynė jos šuniukas. Paprastas dvarniukas sekiodavo visur. Perkando stuburą
Nesistebėk, Mona, bultikai prieš 20-30 metų buvo veisiami apsaugai, buvo skatinamas agresyvumas, dresūra minimaliai užsiėmė. Mafukų mėgiama veislė buvo, specialiai pjudydavo. Ir buvo "madingesni" didesni bultikai, va dabar tai nemažai ir nykštukinių matau.
Na aš tiesiog nustebau dėl karvės, nes nu dydžiai gyvūnų labai skiriasi.
O seniau tikrai kad juos augindavo tokie visokie mafijoziukai pagąsdinimui. Gaila, suformavo labai blogą įvaizdį.
Dabar agresijos nebuvimas yra būtinybė. Aišku už jokį gyvūną 100 proc negali garantuoti. Bet mums manau tikrai pasisekė, jau tokia draugiška visiems. Nors kiek jau pažįstu buliukų tai visi tokie. Bet žinau vieną ir užmigdė, nors dirbo apecialistė, pusę metų bandė perlaužt, bet nieko, negalėjo net prieiti. Bet tai pasekmė auginimo, nes jį laikė kažkoks bukagalvis kaime ant grandinės ir mokė visus pulti 😔
Rialina, taip, Vokiečių aviganis
Žinok, čia jau mano problemėlė - nu negaliu, kai Vokiečių aviganius vilkšuniais vadina. Nu negaliu klausyt
Uoj, mamos Pradute tai božyj oduvančik... kiemo vaiku numyletine, nagus lakuoja, skanukais maitina. Brolio dukra gime prie jos, jodinedavo
Tikiu, aš taip pat turiu savo tarakonų
Mastifai, jei nepatikslinsi, taip pat visiškai skirtingi, apie aviganius jau net nekalbu. Pusbrolis turi Kaukazo aviganę.
Taip, dabar išties išgrynintos veislės. Tetos dabartinė vaikų draugė.
Mona, taip, pritariu. Anksčiau tas agresyvumas buvo kaip privalumas, bet juk su tuo šunim reik gyvent.
Aš dabar pasižiūriu kartais visokius internetinius filmukus su šuniukais, kaip jie vaikus prižiūri ir sergėja. O anksčiau grandinė sau ant kaklo, grandinė šuniui, tramdomasis antkaklis ir vaikšto išsižergę kačiokai su šunimis.
Aš visuomet mylėjau gyvūnėlius, bet mama neleido laikyt. Tik tą vieną šunytę ir turėjom. Tai visuomet eidavau su kiemo draugėm jų šuniukus pavedžiot, gimines aplankydavom su augintiniais. Bet va pas močiutę
Uoj, mamos Pradute tai božyj oduvančik... kiemo vaiku numyletine, nagus lakuoja, skanukais maitina. Brolio dukra gime prie jos, jodinedavo
Na, neužaugau dą tiek.
Na, neužaugau dą tiek.
tai tie vaikai irgi dar neuzaugo..kur nagus lakuoja anai
Bultikų visada bijojau, vaikystėj pereidavau į kitą gatvės pusę, jei matydavau, kad vedasi iš kaimyninio namo žmogus. Kaimynų šuo buvo užpuolęs, bokseris, įkando į koją, kai buvau pradinėse klasėse. Tai tų didelių šunų bijojau labai ilgai ir dabar, jei palaidas laksto, nejauku.
Bandyčiau eit miegot, ale, įtariu kad nesiseks.
Bultikų visada bijojau, vaikystėj pereidavau į kitą gatvės pusę, jei matydavau, kad vedasi iš kaimyninio namo žmogus. Kaimynų šuo buvo užpuolęs, bokseris, įkando į koją, kai buvo pradinėse klasėse. Tai tų didelių šunų bijojau labai ilgai ir dabar, jei palaidas laksto, nejauku.
Jei į mane bėga palaidas šuo, kurio nežinau, visada nejauku. Net jei ir mažas. Aišku kuo didesnis, tuo neramiau.
Bet šiaip kuo mažesni, tuo agresyvesni, todėl nelabai mėgstu tų mažiukų, daug loja ir mėgsta segtis iš pasalų 🤭 o jų ir palaidų daug dažniau pasitaiko, nes nu mažas, ką jis ten padarys.





