Tai gal vis tik ne čekoslovakų vilkšunis ir ne Sarloso vilkšunis, ir ne koks šuo, su vilku susikryžminęs, o paprasčiausias Vokiečių aviganis


Taip, griebė už gerklės ir nepaleido.
Kilmingas, geras, parodinis šuo. Teta veislyną turėjo, šunys gerų tėvų, Ditą ji buvo parsivežus iš Vokietijos. Rimtai užsiėmė. Tik sienos buvo atsidariusios. Jos šuniukus išgraibstydavo.
Bet po incidento su tetos mama ir dukterėčia, teko užmigdyti. Agresyvi buvo. Pripažino tik vieną šeimininkę.
Praėjo daug metų, kol galėjo vėl bultikę nusipirkt (labai ji Ditą mylėjo). Tai šita viščiukus gano
Pas senelius taip pat kaime bultikas buvo, atidavė giminės iš miesto, nes agresyvus buvo, tad teko voljere laikyti. Kažkas susišvietė ir puolė močiutė, kuri valgyt atnešė. Močiutę apgynė jos šuniukas. Paprastas dvarniukas sekiodavo visur. Perkando stuburą
Nesistebėk, Mona, bultikai prieš 20-30 metų buvo veisiami apsaugai, buvo skatinamas agresyvumas, dresūra minimaliai užsiėmė. Mafukų mėgiama veislė buvo, specialiai pjudydavo. Ir buvo "madingesni" didesni bultikai, va dabar tai nemažai ir nykštukinių matau.
Na aš tiesiog nustebau dėl karvės, nes nu dydžiai gyvūnų labai skiriasi.
O seniau tikrai kad juos augindavo tokie visokie mafijoziukai pagąsdinimui. Gaila, suformavo labai blogą įvaizdį.
Dabar agresijos nebuvimas yra būtinybė. Aišku už jokį gyvūną 100 proc negali garantuoti. Bet mums manau tikrai pasisekė, jau tokia draugiška visiems. Nors kiek jau pažįstu buliukų tai visi tokie. Bet žinau vieną ir užmigdė, nors dirbo apecialistė, pusę metų bandė perlaužt, bet nieko, negalėjo net prieiti. Bet tai pasekmė auginimo, nes jį laikė kažkoks bukagalvis kaime ant grandinės ir mokė visus pulti 😔
Bultikų visada bijojau, vaikystėj pereidavau į kitą gatvės pusę, jei matydavau, kad vedasi iš kaimyninio namo žmogus. Kaimynų šuo buvo užpuolęs, bokseris, įkando į koją, kai buvau pradinėse klasėse. Tai tų didelių šunų bijojau labai ilgai ir dabar, jei palaidas laksto, nejauku.
Bultikų visada bijojau, vaikystėj pereidavau į kitą gatvės pusę, jei matydavau, kad vedasi iš kaimyninio namo žmogus. Kaimynų šuo buvo užpuolęs, bokseris, įkando į koją, kai buvo pradinėse klasėse. Tai tų didelių šunų bijojau labai ilgai ir dabar, jei palaidas laksto, nejauku.
Jei į mane bėga palaidas šuo, kurio nežinau, visada nejauku. Net jei ir mažas. Aišku kuo didesnis, tuo neramiau.
Bet šiaip kuo mažesni, tuo agresyvesni, todėl nelabai mėgstu tų mažiukų, daug loja ir mėgsta segtis iš pasalų 🤭 o jų ir palaidų daug dažniau pasitaiko, nes nu mažas, ką jis ten padarys.