esu prieš tai buvus gana ilguose santykiuose su nenormaliu pavydu iš vyriškos pusės. net, sakyčiau, ten psichologinis smurtas jau buvo. dieve apsaugok. jauna ir durna buvau. vos išsikapanojau iš tų santykių. nors daug metų tiesiog buvau ir laukiau kažkokio prašviesėjimo.
sveikas pavydas - normalu, bet jeigu dėl kiekvieno susirašinėjimo knisa protą, tai nu jau ne. santykiuose turi būt pasitikėjimas ir supratimas apie tam tikrus dalykus.
Man neteko turet nei vieno pavydaus vyriskio. Kazkodel.
Aš tai turbūt norėčiau žmogaus.kad nepratus gyvent viena.
Dviese gal lengviau,jei normalus,aišku.
Bet pasiskaičius atrodo,kas visi kažkokie kosmonautai,gal ir yra kur koks pusė velnio,bet net nežinau ar verta jo ieškot.nedidelė tikimybė🙄
Bet kam tuomet žmogų erzinti, jeigu jau pavydus toks ir nuo pažinties pradžios toks.
taip galvojant, del visu jo pavyduliavimu galima save kaltinti - as bloga, kad suteikiu jam pavydo savo elgesiu. Patologinis pavyduliautojas pavydes visada ir viskam, duosi tu tam pagrinda ar ne. Nuo tokio reikia begti tuoj pat, kaip bebutu sunku skirtis. Bus pas ji nauja pasija, jai irgi pavydes.
O pati nepavydi? Kaip būtų, jeigu jis bendrautų su kokia moterimi tau žinant?
Tu linkusi kaltinti moteri, del vyro patologinio pavyduliavimo? Anot taves, reikia sedeti tyliai kaip pelyte, kad neduok die nesukelti jam pagrindo pavydeti.
Na, tai nera rimtas kriterijus skirtis su zmogum, kuris tau patinka, ir kuri naktim sapnuoji. Idealiu nera.
Is to, ka parase Svajokle, man atrodo labai rimtas.
Man neteko turet nei vieno pavydaus vyriskio. Kazkodel.
As irgi neturejau patologinio pavyduolio. Turejau viena per daug pasitikinti savimi ir valdinga, o valdingu zmoniu pakesti negaliu nuo vaikystes, nutraukiau santykius, jis dar sake man, kad gailesiuosi, jis gi norejo mane vesti, o as sitaip... 
Plia, pasiziurejus pro langa atrodo gili ziema... 
Pas mus nuo vakar balta...
taip galvojant, del visu jo pavyduliavimu galima save kaltinti - as bloga, kad suteikiu jam pavydo savo elgesiu. Patologinis pavyduliautojas pavydes visada ir viskam, duosi tu tam pagrinda ar ne. Nuo tokio reikia begti tuoj pat, kaip bebutu sunku skirtis. Bus pas ji nauja pasija, jai irgi pavydes.
Tu linkusi kaltinti moteri, del vyro patologinio pavyduliavimo? Anot taves, reikia sedeti tyliai kaip pelyte, kad neduok die nesukelti jam pagrindo pavydeti.
Aišku, kad ne. Svajoklė galėtų patikslinti, kodėl jis užpavydėjo jai kažkokio draugo ar simpatijos. Nekalbu apie paranojikus, kurie pavydi net šypsenos savo moters parduotuvėj ar gatvėj, nes gal šyposi kokiam vyrui. Bet, kaip suprantu, jie ten pysktasi nuolat, tai skiriasi, tai taikosi, o tada Svajoklė per tuos pykčius išsiskyrimus laikinus ir į pasimatymą nuein, randa susirašinėjimo draugų, kurie turbūt niekur nedingsta staiga, kai sustaiko ir vėl būna kartu. Net ir normalus vyras pradėtų nepasitikėti, matantantis bendravimą su kitais. Spėlioju tik, nežinau smulkmenų.
Skaitėt? Šiąnakt vyras subadė nėščią moterį į pilvą peiliu. Ją ištiko koma. O jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 
Kažin ne pagal tą patį straipsnį kaip Amadėjos vyras 
</p><p>Kažin ne pagal tą patį straipsnį kaip Amadėjos vyras </p>Jis toks. Pavydi ir šypsenos. Pavydi komplimento, kuomet pasakau kad ir per TV kad graži moteris, aktorė.
Pavydi, kad žmogus, kuris rašė, parašė su daugtaškiais.
Rimtai buvom susipykę rudenį, tuomet buvo pirmas kartas kada susikūriau anketą, norėjau pažiūrėt, ar norėčiau/galėčiau bent su kuom rašytis, bendraut. Tuomet tikrai tikėjau, kad tai jau ir pabaiga su draugu. Po susitaikymo, kelis mėnesius nelietėme jokių skaudžių temų ir visai nesipykome. Maniau išties jis pasikeitė. Tikrai ne, dabar turbūt bomba sprogo.
Dabar prisimenu tik gražią pradžią.
Mano supratimu, čia yra klaida, nes išsikalbėti, prieiti susitarimo būtina. Aišku, jeigu pavyksta tai padaryti, nepavykus, turbūt reikštų baigtį. Nustūmimas į šoną problemos, tai ta tiksinti bomba, kuri, kaip įvardinai pati, sprogo. Sunku, įsivaizduoju, bet ką daryt, jeigu negali būti savimi su artimu žmogum.
