Žinau Varėnos smagius miškus, bet toli važiuot, o ir baravykų nelabai būna, tik šilbaravykiai, makavykai - kai jų dygimo laikas. O norėtųsi tai baravykų
Šventė šeštadienį
Noriu grybauti ... buvome užlėkę miškan iš Druskininkų tai voveraičių vakarienei radom bet ir grybavom vos 40 min. nežinau miškų, nes anksčiau tai tėvukas Marcinkonysna veždavo paisimsiu kelias dienas kitą savaitę tai gal šalia sodo nuvažiuosime nors dar šaldiklis pilnas ale azartas
Uogienė man bruknių pati pati prie paukštineos močiutė vis virdavo....
Aš Varėnos raj. per pusantros valandos viena labai lengvai vaikščiodama kibirą voveraičių pririnkau savaitgalį. Man tai meditacija. Bet kažkoks kaifas toks grybavimas... Tokie ten gražūs miškai.
Ir man ten labai patinka. Ir voveraitės nepamaišytų, nors baravykų tai vis tiek labiau noriu . Ir kad toloka, norėtųsi arčiau...
Kava, kai turi tokią puikiai džiovyklę, įsivaizduoju koks gėris yra džiovinti grybai, kuriuos galima iki miltelių susmulkinti ir dėt kaip prieskonius, gardint. Aš kažkaip stambių džiovintų grybų nepanaudoju.
Taip toli. Bet mes grybaujam ir arčiau. Tik šiemet neįmanoma įeiti į mišką, apipuola siaubingai akliai, uodai. Visas malonumas dingsta. Jau geriau rečiau, bet su visu priklausančiu malonumu.
Turiu 3 džiovykles
Stambūs džiovinti grybai man į barščių sriubą skanu
Jo, bliamba, tie parazitai tai jo - žinočiau, kad bus jų tuntai, tai turbūt atsisakyčiau net ir baravykų
Gal vėliau jie mažiau kibs. Man neveikė nė viena iš turimų priemonių nuo jų, nei et. aliejai.
Voveraičių sūryme užkonservavau. Dar kokį litrą išviriau ir užšaldžiau. Dabar jau reik baravykinių grybų pamaišymui.
Oho, kiek gėriau pas tave Barščiai su grybais labai skanu, bet kažkaip kavinėj vis juos valgau.
Ui, valdiškų džiovintų aš negaliu valgyt - man juose kirmėlės vaidenasi
Įtariu Dzūkijos miškuose sausa kaip pas mus. Šiandiena fb priminė, kad prieš metus baravykų krepšą radau.
Įtariu Dzūkijos miškuose sausa kaip pas mus. Šiandiena fb priminė, kad prieš metus baravykų krepšą radau.
Porą savaitgalių ten buvo, tai savaitės bėgyje buvo palyta - akivaizdus skirtumas lepeškų kieky. Anąkart vakarienei, o šįkart du kibirai (dukart išėjau).
Man irgi meditacija miške.O ir keliolika metų,kai pyniau vainikus kiaurus metus važinėjau į mišką.Tai taip buvau įpratųsi miške pabūti.Žiemą įsimesdavau vilkšunį ir pirmyn į girią.Aš ten išsikraunu,laukuose kelis km nueiti sunku,o miške net nejaučiu.
Ačiū dievui rytoj paiims sostinėn pomidorus,mano galva neskaudės kur dėti. Per žolinę dukra atvažiuos,dar prinoks.
Man grybauti labiau patinka negu valgyti. Dzūkijoje iš viso kaifas.